Alytaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Pakeistas Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
Įsakymas, Nr. DV-857 2015-10-21
Padalinys: ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2015 m. spalio 21  d.  Nr.   DV-857

Alytus

 

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 6 punktu:

1.       T v i r t i n u Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles (pridedama).

2. P a v e d u  Viešųjų ryšių skyriui paskelbti šį įsakymą savivaldybės interneto portale www.alytus.lt ir vietinėje spaudoje.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymą Nr. DV-677 „Dėl Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“.

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Administracijos direktorius                                                                                   Vytautas Jastremskas          

______________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                              

 

                                                                                                             PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2015 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. DV-857 

 

GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TERITORIJOJE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, laikantiems gyvūnus.

2. Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Taisyklėse numatyti naminių, ūkinių gyvūnų laikymo, priežiūros, sanitarijos,  higienos ir veterinarijos reikalavimai, taip pat leidimų laikyti ūkinius gyvūnus išdavimo reikalavimai.

4. Visas kitas šiose taisyklėse nenumatytas nuostatas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymas Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“,  savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 

                   5. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

                   6. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

                   7. Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.

                   8. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

                   9. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

                   10. Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.

                   11. Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.

                   12. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.

                   13. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

                   14. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

                   15. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

                   16. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

                   17. Aktyvus bičių veiklos metas - aktyvus bičių skraidymo laikotarpis esant pakankamai aplinkos temperatūrai (balandžio 1 d. – spalio 1 d.).

                   18. Bičių spiečius – nauja bičių šeima, išspietusi iš pagrindinės šeimos.

                   19. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

                   20. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.

                   21. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

                   22. Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

                   23. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

                   24. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra veikla susiję keli žemės sklypai.

                   25. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

III.  GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS IR PREKYBA

 

26. Gyvūnus Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.

27. Gyvūnų savininkai privalo:

27.1. užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų  gyvybei, sveikatai ar turtui;

27.2. nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;

27.3. laikytis Gyvūnų gerovės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą;

27.4. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt. gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros (išskyrus tam tikrais ženklais nurodytas vietas, prie parduotuvių ir pan.), laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi;

27.5. privalo užtikrinti, kad gyvūnų keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų;

27.6. laikytis kitų pareigų, numatytų šiose taisyklėse.

28. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.

29. Asmuo, vedžiojantis šunį, privalo turėti maišelių ekskrementams surinkti. Gyvūnui priteršus viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.) ar bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Maišelį su ekskrementais privaloma išmesti į specialų konteinerį, skirtą gyvūnų ekskrementams, arba į artimiausią buitinių atliekų konteinerį.

30. Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.

31. Atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.

32. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

33. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.

34. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę.

35. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius valstybės pavedimus, savivaldybės, veterinarijos tarnybos, antstolių, policijos pareigūnų ir inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.

36. Viešose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio. Iš privačių teritorijų ir bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose ir pan.) šunys privalo būti vedami tik trumpu pavadėliu. Vedžiojami šunys neturi kelti grėsmės ar diskomforto praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šuo aktyvus arba neramus, loja, rekomenduojama vedžioti su antsnukiu.

37. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse leidžiama vežti šunis, kates ir kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles.

38. Šuns, katės savininkas, atsakingiems pareigūnams pareikalavus, privalo pateikti gyvūno vakcinacijos, o laikant pavojingą šunį ar jų mišrūną – ir registracijos dokumentus.

39. Balandžiai gali būti laikomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype tam tikslui pritaikytose patalpose turint raštišką besiribojančių kaimyninių sklypų pilnamečių asmenų sutikimą. Draudžiama juos laikyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir kiemuose.

                      40. Leidžiama prekiauti gyvūnais (išskyrus ūkinius ir laukinius) Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje tik specializuotose gyvūnų zooparduotuvėse, turinčiose Alytaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dokumentą, leidžiantį verstis šia veikla, taip pat privatiems veislynams arba veisėjams, kurių veikla yra registruota teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 

                      41. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą ir šių gyvūnų vados dydį:

 

Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg

 

Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas, m²

Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), m²

bute / name*

 

patalpoje,

laikymo įrangoje**

iki 4 jauniklių

 

daugiau kaip 4 jaunikliai

 

vienam

 

kiekvienam papildomam

katės

0

4

2

2

3

šunys:

iki 10 kg

10–20 kg

20–40 kg

per 40 kg

 

10

15

20

30

 

4/8***

4/15***

6/25***

6/30***

 

2/4***

2/7***

2/12***

3/15***

 

2

3

4

4

 

3

6

8

12

 

– dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;

** – gyvūnams augintiniams laikyti skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;

*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra gyvūnams augintiniams laikyti skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra  gyvūnams augintiniams laikyti skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.

42. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus bute, taip pat individualiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

43. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, , nustatyta tvarka, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. DV-372 patvirtintu Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Alytaus mieste išdavimo tvarkos aprašu.

44. Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.

45. Savininkai kates iš buto turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.

46. Iš buto į namo laiptinę ar koridorių ir iki namo lauko durų visus šunis būtina vesti su trumpu pavadėliu.

47. Keltis (leistis) liftu šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti ketinantys keltis (leistis) žmonės.

 

V. ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS

 

                      48. Ūkiniai gyvūnai laikomi tik savininkui teisės aktų nustatyta tvarka priklausančioje žemės valdoje gavus leidimą laikyti ūkinius gyvūnus.

                      49. Leidimus laikyti ūkinius gyvūnus pagal šių taisyklių reikalavimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Leidimų laikyti ūkinius gyvūnus išdavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.

                      50. Jeigu žemės valdoje gyvena kelios šeimos, ūkinius gyvūnus galima laikyti tik gavus raštišką visų pilnamečių asmenų sutikimą.

                      51. Leidimas išduodamas konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.

                      52. Leidimas panaikinamas, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų.

                      53. Ūkinių gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus. Mėšlas ir srutos tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų aplinkosaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342.

                      54. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bites, laikytojas turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi, ribų.

 

VI. BITYNAI

 

                      55. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.

                      56. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.

57. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

58. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, turi užtikrinti, kad:

58.1. Nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ir dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažiau kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai.

58.2. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora arba apsodinta pirmiau nurodyto aukščio gyvatvore.

58.3. Avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikymo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.

58.4. Būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

59. Draudžiama laikyti bites daugiabučių namų kiemuose.

                      60. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

 

VII. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 

61.  Šios taisyklės draudžia:

61.1. Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.

61.2. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.

61.3. Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte.

61.4. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant.

61.5. Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti.

61.6. Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas.

61.7. Vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

61.8. Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo.

61.9. Ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.

61.10. Naudoti srutas dirvai tręšti miesto teritorijoje.

61.11. Kačių ir šunų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių ir į jas išpilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti kates ir šunis tuštintis į vaikų žaidimo vietas ir smėlio dėžes.

61.12. Laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.

61.13. Maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose. Vedžioti, maudyti gyvūną įrengtuose paplūdimiuose ir 20 m teritorijoje aplink juos.

61.14. Šaudyti šunis, kates ar kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti.

61.15. Vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

61.16. Šerti gyvūnus viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose.

                      61.17. Organizuoti gyvūnų kovas su gyvūnais.

61.18. Vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra nepritaikytos arba netinka tai gyvūno rūšiai;

61.19. Gyvūnų gaišenas išmesti į šiukšlių konteinerius.

61.20. Laikyti žvėris, roplius, kurie gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

                    

VIII. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 

62. Gyvūnų laikytojas turi:

62.1. Užtikrinti, kad šunys, katės ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės.

62.2. Nedelsiant  pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

63. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.

64. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.

65. Ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, turi būti sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

66. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio.

67. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.

68. Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių ir šunų kastravimo programas pagal pasirašytas su Alytaus miesto savivaldybės administracija paslaugų sutartis.

69. Įstaiga, kuri rūpinasi bešeimininkių gyvūnų gaudymu, negali gaudyti pažymėtų bešeimininkių kačių, išskyrus atvejus, kai katė kelia grėsmę kitiems gyvūnams, asmenų turtui ar pačiai katei akivaizdžiai reikalinga veterinaro pagalba.

70. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jeigu gyvūnas jam įkando, sužeidė.

71. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

 

IX. TERITORIJOS ŠUNIMS VEDŽIOTI

 

72. Šunis rekomenduojama vedžioti šunims vedžioti skirtose teritorijose bei laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

                      73. Teritorijos žymimos užrašu „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

74. Teritorijose draudžiama vedžioti nepaskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis šunis. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi susirinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

 

X. BAIGIAMOSIOS  NUOSTATOS

 

                      75. Savivaldybės administracija ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos šios taisyklės.

76. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

______________________________

 

       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į pradžią