Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. T-369 2015-12-22
Padalinys: ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2015-2020 METŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2015–2020 METŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

2015 m. gruodžio 22 d. Nr. T-369

Alytus

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į  Alytaus miesto savivaldybės kultūros politikos nuostatų redagavimo grupės 2015-11-30 posėdžio protokolą Nr. KPPt-239-(13.24), Alytaus miesto savivaldybės taryba                      n u s p r e n d ž i a:

                      Tvirtinti Alytaus miesto savivaldybės 2015–2020 metų kultūros plėtros programą (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                             Vytautas Grigaravičius          

______________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2015 m. gruodžio 22 d.

sprendimu Nr. T-369

 

 

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2015–2020 METŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMA

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

                      1. Kultūros plėtros programos tikslas – nustatyti Alytaus miesto kultūros plėtros strategines kryptis, sudaryti sąlygas kultūros prieinamumui ir sklaidai, didinant miesto patrauklumą vietos bendruomenei ir atvykstantiems svečiams.

                      2. Programa parengta vadovaujantis:

                      2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435 patvirtintų Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų 5.2 punktu, kuris nurodo, kad sudedamoji strateginio planavimo savivaldybėse sistemos dalis yra savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa, kurią tvirtina savivaldybės taryba.

                      2.2. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.

                      2.3. Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 patvirtintomis Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėmis.

                      2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa.

                      2.5. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011-10-19 įsakymu Nr. ĮV-639 patvirtinta Regionų kultūros plėtros 2012–2020 metų programa.

                      2.6. Alytaus regiono plėtros tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. (10.18)-4R-I      

patvirtintu Alytaus regiono 2010–2020 metų plėtros planu.

                      2.7. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014-11-27 sprendimu Nr. T-299 patvirtintu Alytaus miesto plėtros iki 2020 metų strateginiu planu.

                      3. Šioje programoje vartojamos sąvokos:

                      Kultūra tai žmogaus ir visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes, normas, elgesį.

                      Kultūros politika atspindi organizuotą kultūros praktiką, produktus ir jų gamybos, cirkuliacijos bei vartojimo formas, kurios priskiriamos kultūros sričiai. Kultūros politika siekiama keisti kultūros išraiškos formų ir gyvenimo būdų santykius. Kultūros politika pasireiškia per Vyriausybės ar savivaldybės institucijas, kurios nustato kultūros išteklių naudojimo gaires.

Kultūros paveldas per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Kultūros paveldas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

Kultūros vertybės apima tiek religines, tiek pasaulietines vertybes, kurios kiekvienos valstybės yra laikomos reikšmingomis archeologijai, priešistorei, istorijai, literatūrai, menui ir mokslui

Etninė kultūra visos tautos sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą.

Kultūrinė edukacija kultūros objektų, renginių, kultūrinės aplinkos naudojimas vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui, kultūrinis ugdymas organizuojant įvairius renginius ir lankantis kultūros įstaigose.

Konkurencingumas gebėjimas konkuruoti kultūrinėje erdvėje.

                      4. Kitos šioje programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

                     

II SKYRIUS

 VIDAUS IR IŠORĖS APLINKOS ANALIZĖ

 

Alytus yra didžiausias Lietuvos pietinės dalies miestas. Jis taip pat yra Dzūkijos etnografinio regiono, vadinamo Dainava, sostinė ir kartu pietinės šalies dalies pramonės, verslo ir kultūros centras.

Kultūros paveldas. Į kultūros vertybių registrą įrašytos 49 kilnojamosios ir 45 nekilnojamosios kultūros vertybės. Kilnojamosios kultūros vertybės saugomos Šv. Liudviko ir Šv. Angelų Sargų bažnyčiose, jų valdytojos yra Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijos. Alytaus miesto savivaldybė valdo 35 nekilnojamo kultūros paveldo objektus esančius savivaldybės teritorijoje. Tipologiškai didžiausią kultūros paveldo objektų dalį Alytaus mieste sudaro memorialinis (laidojimo vietos) ir archeologinis paveldas. Nedaug statinių, tačiau jų priežiūra ir tvarkymo darbai reikalauja didelių investicijų.

Alytaus mieste išlikę kur kas daugiau istorinės praeities ženklų, tačiau jie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir neturi teisinės apsaugos. Ypač aktualu išsaugoti per miestą ėjusio geležinkelio infrastruktūros liekanas, buvusių artilerijos kareivinių teritoriją su XIX a. pabaigos plytų stiliaus pastatais.

Tinkamai tvarkomi ir prižiūrimi kultūros paveldo objektai yra kultūrinio turizmo išteklius, stiprinantis vietos gyventojų identitetą, pritraukiantis lankytojus ir galintis prisidėti generuojant iš turizmo gaunamas pajamas. Tačiau šiuo metu nėra specialisto, koordinuojančio visas su kultūros paveldu susijusias sritis (apskaita, priežiūra, tvarkymas, sklaida, populiarinimas, renginių organizavimas), todėl ne visuomet pasinaudojama galimybėmis gauti papildomą finansavimą per įvairias programas ir projektus.

Kultūros įstaigos. Alytuje veikia 5 kultūros įstaigos. Iš jų 3 biudžetinės, viena viešoji įstaiga, viena savivaldybės įmonė, kelios dešimtys kultūros organizacijų (asociacijų) bei viešųjų įstaigų, kurių veiklos tikslas yra Alytaus miesto gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas, visuomeniškumo ir gyventojų kultūrinio aktyvumo bei užimtumo skatinimas ir kurių steigėja nėra Alytaus miesto savivaldybės taryba.

Biblioteka. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos tikslas – organizuoti Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje gyventojų bibliotekinį ir informacinį aptarnavimą.

Veiklai plėtoti biblioteka turi minimaliai lėšų, per artimiausią dešimtmetį erdvės stoka centrinėse patalpose gali tapti kliuviniu naujai veiklai bei paslaugoms plėtoti. Tačiau bibliotekos darbuotojai nuolat ieško galimybių ir teikia paraiškas įvairiems fondams, nacionalinėms  programoms ir kt. Dalyvaujant projekte „Bibliotekos pažangai 2“ gautas finansavimas bibliotekos parengtam projektui „Išmanioji biblioteka jaunimui“, kurį įgyvendinus atsiras galimybė sukurti 2 jaunimo laisvalaikio, saviraiškos ir edukacijos erdves – jose bus vykdomi tęstiniai renginiai, edukacijos ir kt. veikla, taip pat sudarytos spartesnio ir kokybiškesnio informacinių išteklių, kompiuterinės technikos panaudojimo sąlygos.

Muziejus. Alytaus kraštotyros muziejaus tikslas – kaupti, tyrinėti, saugoti ir patraukliai perteikti visuomenei regiono kultūros dvasines ir materialines vertybes.

Muziejaus rinkiniuose saugomas, tačiau nesuskaitmenintas kultūros paveldas mažina muziejuje saugomos informacijos prieinamumą visuomenei. Šiuo metu Pietų Lietuvoje nėra skaitmeninimo ir restauravimo centro. Jo įkūrimas Alytuje, naudojant ES finansinės paramos lėšas pastatui Savanorių g. 4 renovuoti, sudarytų palankesnes sąlygas didinti kultūros paveldo prieinamumą visuomenei, leistų šią bazę naudoti ir kaip mokomąją, ir edukacinę. Investicijų gyvybingumas, pastačius fondų saugyklą, užtikrintų tinkamą muziejinių vertybių saugojimą, jų prieinamumą visuomenei.

Blogėjanti ekonominė situacija, emigracija, didėjantis nedarbas mažina muziejaus lankomumą. Esant pakankamam finansavimui, naujos modernios ekspozicijos bei aktyvi rinkodaros programa užtikrintų didėjantį lankytojų skaičių. Mažėjantis valstybės dėmesys ir regioninės kultūros politikos silpnumas neleidžia išnaudoti visų kraštotyros muziejaus galimybių. Stiprinant partnerystę su kitomis kultūros ir švietimo įstaigomis, muziejus siekia formuoti gyventojų kultūrinius poreikius bei juos ugdyti.

Teatras. Biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro tikslas – propaguoti profesionalųjį meną, siekti kūrybinės veiklos įvairiapusiškumo, kultūros ir meno atvirumo, sudaryti sąlygas kultūroje dalyvauti kuo platesniems visuomenės sluoksniams.

Teatras nuolat stiprina konkurencingumą, formuodamas įvairioms bendruomenės socialinėms bei amžiaus grupėms, aplinkiniams kurortiniams miestams skirtą repertuarą, organizuodamas konceptualią rinkodarą, ieškodamas atviros komunikacijos, įvairaus formato dialogo su žiūrovu, tinkamai išnaudodamas erdves meniniams ir kitiems projektams. Kitos teatro stiprybės – šiuolaikinio dizaino veiklos viešinimas, dalyvavimas ES, regioninėse ir dvišalėse bendradarbiavimo programose, tarptautiniai kūrybiniai mainai. Teatras – jaunimo traukos vieta, kurioje numatoma plėsti edukacinių programų jaunimui pasiūlą, jaunųjų menininkų, diplomantų platforma. Šiuo metu steigiamas teatro stiprinimo fondas. Per jį turėtų atsinaujinti materialinė techninė bazė, repeticijų salės, tačiau reikalingos didesnės investicijos mažosios salės renovacijai, stogo remontuoti, šildymo sistemai renovuoti, garso aparatūrai ir apšvietimo įrangai atnaujinti.

                      Efektyvią teatro veiklą ir galimybes apriboja nepakankami Alytaus miesto savivaldybės biudžeto asignavimai ir projektinis finansavimas, spektaklių lankomumo mažėjimas dėl menkos žiūrovų perkamosios galios, masinės kultūros klestėjimas, nemokamų renginių pasiūla, nekonkurencingas kultūros darbuotojų darbo užmokestis, suvaržyta kainodara, didelė administracinė našta.

                        Kultūros centras. Viešosios įstaigos Alytaus kultūros ir komunikacijos centro tikslas – tenkinti vietos bendruomenės visų amžiaus grupių kultūrinius, edukacinius, socialinius poreikius, organizuojant mėgėjiško ir profesionalaus meno renginius, teikiant įvairias kultūros ir pramogų paslaugas, ir puoselėti etnokultūrą bei mėgėjų meną.

Tinkamai pritaikant erdves renginiams ir kolektyvams, nuolat organizuojami koncertai, tenkinami bendruomenės poreikiai, organizuojamas laisvalaikio užimtumas.

Nepakankamas įstaigos finansavimas, maži darbuotojų atlyginimai, didelės komunalinės išlaidos riboja efektyvią įstaigos veiklą.

Savivaldybės įmonė Alytaus telekinas. Jos tikslas – teikti viešąsias paslaugas demonstruojant kino filmus „Dainavos“ kino teatre ir vykdyti kitą komercinę veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Įrangai atnaujinti, būtiniems remonto darbams šiuo metu įmonėje lėšų pakanka, todėl miesto ir regiono gyventojams rodomi kokybiški filmai, naudojant naujausias kino technologijas, nepriekaištingai aptarnaujami žiūrovai.

Kino teatro plėtrai reikalingos didesnės investicijos – didžiajai kino salei ir fojė atnaujinti, mažajai kino salei įrengti, aplinkai sutvarkyti, pastatui renovuoti. Didelė grėsmė – masinis nelegalus kino filmų plitimas internete.

 

Kitos su kultūros veikla susijusios įstaigos

 

VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centras. Įstaigos paskirtis – sociokultūrinių ir kitų bendrųjų socialinių bei kultūrinių paslaugų teikimas Alytaus miesto bendruomenei – individams, grupėms ir organizacijoms, siekiant jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo, tarpusavio bendradarbiavimo bei pozityvios socializacijos.

Esant nepakankamam finansavimui pamažu gali išnykti neprofesionalūs saviveiklininkų kolektyvai, kurie populiarina tautinį kultūros paveldą, regiono savitumą, saugo ir perduoda liaudies papročius ateinančioms kartoms.

Alytaus turizmo informacijos centras (TIC). Viešoji įstaiga vykdo Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu priskirtas funkcijas: renka, kaupia ir nemokamai teikia informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves, rengia, leidžia ir platina informacinius ir kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves, teikia turizmo informaciją internete ir turizmo išteklių ir turizmo paslaugų duomenis Lietuvos turizmo informacijos sistemai.

Šiuo metu dar nesusiformavę kultūrinio turizmo tradicijos, nes nėra didelės reikšmės kultūros paveldo objektų ir kitų traukos objektų, o savivaldybės teritorija nepriklauso nacionalinių ar regioninių parkų teritorijoms, be to nepakanka išskirtinių renginių ir pramogų. Dėl šių priežasčių Alytus neįtrauktas į prioritetinių turizmo regionų sąrašą, todėl labai ribotos galimybės pretenduoti į ES regionines lėšas turizmo rinkodaros projektams.

Be to, TIC patalpas perkėlus į centrinės miesto dalies pakraštį, sumažėjo lankytojų srautas, o nepakankamas finansavimas sąlygoja profesionalių darbuotojų veiklą ir informacijos sklaidą.

Alytaus muzikos mokykla – savivaldybės biudžetinė neformalaus švietimo įstaiga, vykdanti muzikos formalųjį švietimą papildantį ugdymą bei neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą.

Mokykloje plėtojami mokinių meniniai gebėjimai, sudaromos sąlygos asmenybės raiškai per muziką. Didieji Muzikos mokyklos kolektyvai – simfoninis orkestras „Svajonė“, pučiamųjų orkestras, liaudies instrumentų kolektyvas – koncertinėms programoms parengti ir koncertinėms praktinėms išvykoms į kitus miestus ar šalis neturi pakankamo finansavimo. Reikalingas simfoninio orkestro tikslinės programos finansavimas, kad būtų užtikrinta meno kolektyvų kultūrinė veikla Alytuje ir už jo ribų garsinant miestą.

Alytaus dailės mokykla – savivaldybės biudžetinė neformalaus švietimo įstaiga, vykdanti dailės formalųjį švietimą papildantį ugdymą bei neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą. Dailės mokykla vykdo ir kultūrinę veiklą: projektus, rengia parodas, leidžia knygas, užsiima švietėjiška veikla.

Šiuo metu Alytuje nėra parodų erdvės, kurioje būtų galima visapusiškai ir profesionaliai eksponuoti dailės kūrinius. Į miestą sugrįžę profesionalūs dailės specialistai negali savęs išreikšti per kūrybinę veiklą, todėl daugelis jaunų specialistų nesvarsto galimybės grįžti ir kurti Alytuje. Dėl mokyklinio amžiaus vaikų mažėjimo mažėja ir dailininkų, dirbančių pedagoginį darbą, krūviai. Todėl kūrybinis potencialas tampa vis labiau socialiai nesaugus.

Dailės galerijos įsteigimas išspręstų daugelį su profesionaliąja daile susijusių problemų.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla – meninės pakraipos profesinė mokykla, rengianti amatininkus. Šiuo metu organizuojami mokymai suaugusiems, kurie sulaukia didelio alytiškių susidomėjimo. Įrengtoje mokyklos parodų salėje nėra galimybių visapusiškai pristatyti amatininkų ir menininkų kūrybą, juvelyrinių dirbinių parodoms organizuoti reikalinga papildoma, saugi įranga.

Esant pakankamam finansavimui mokykla galėtų vasaros užimtumo ir dienos stovyklas.

VšĮ Alytaus jaunimo centras – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo, saviraiškos bei laisvalaikio organizavimo mokykla, veikianti kaip viešoji įstaiga. Įstaiga organizuoja mokymus jaunimui ir suaugusiems, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose šalies ir tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, vykdo filantropinę veiklą.

 

Alytaus miesto muzikos subkultūrų situacija

 

XX a. Alytų garsinusios muzikos grupės – miesto kultūros muzikinis paveldas – stokoja dėmesio, nėra galimybių sistemingai kaupti, saugoti, restauruoti ir  skaitmeninti turimą archyvą, o šiuo metu veikiančių subkultūrų muzikinė veikla, originali sceninė kūryba vyksta pavienių asmenų ar neformalių grupių iniciatyva. Siekiant skatinti muzikinių subkultūrų veiklą, reikalingas audiovizualinis informacijos centras, kuriame būtų sudarytos sąlygos subkultūrų saviraiškai, jų apskaitai ir informacijos sklaidai.

 

Kultūros renginiai

 

Viena iš nematerialių kultūrinių paslaugų formų yra įvairūs kultūros renginiai, kurie apima įvairias kultūros sritis ir tokiu būdu aktyvina tiek vietos bendruomenės gyvenimą, tiek ir skatina į kultūrinį gyvenimą įsitraukti miesto svečius. Kiekvienais metais Alytaus mieste vidutiniškai suorganizuojama apie 400–500 įvairaus pobūdžio kultūros renginių, iš jų apie 10–12 tradicinių masinių renginių. Šių renginių tematika priskiriama įvairioms koncertinio, teatrinio, pramoginio bei edukacinio pobūdžio veiklos sritims. Kultūriniai renginiai organizuojami norint pritraukti ne tik vietinius miesto gyventojus, bet ir sudominti Lietuvos ir užsienio turistus, todėl renginių organizavimas tampa vienu iš svarbesnių kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtros veiksnių.

Analizuojant Alytaus miesto renginių organizavimą, išskiriami tradiciniai tarptautinę, respublikinę, regioninę ir vietinę reikšmę turintys įvairaus pobūdžio renginiai, kurie savo populiarumu pritraukia didžiausius žiūrovų iš Alytaus miesto bei kitų Lietuvos ir užsienio vietų srautus.

Tarptautiniai renginiai. Labiausiai išsiskiria nuo 2012 m. prie Alytaus piliakalnio birželio mėn. vykstantis Tarptautinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos meno festivalis „Jotvos vartai“. Jame kasmet dalyvauja kelios dešimtys karo meno klubų iš įvairių šalių, apie 250 dalyvių. Nuo 2004 m. vyksta tarptautinė Bonsų ir suisekių paroda, joje dalyvauja bonsų meistrai iš įvairių Europos šalių ir Japonijos. Kas dveji metai vyksta tarptautinis šiuolaikinio eksperimentinio meno festivalis „Alytaus bienalė“. Menininkai iš Lietuvos ir užsienio bienalės metu savo kūryboje naudoja vizualinę išraišką, siekdami ne imituoti, bet realiai daryti poveikį visuomenei. Nuo 2000 m. įvairiose miesto vietose rengiami tarptautinės alternatyviosios scenos koncertai, kuriuose dalyvauja įvairių muzikos žanrų atstovai. Iki 2015 m. į Alytų atvyko ir čia muzikavo per 300 muzikos grupių bei pavienių atlikėjų iš daugiau nei 30 šalių. Kasmet organizuojamas Dainavos šalies muzikos festivalis, folkloro festivaliai „Ateik, saulute, su pyragais“ ir „Atvažiuoja Kalėdos“ sulaukia didelio alytiškių susidomėjimo. Lėlių teatrų festivalyje „Aitvaras“ dalyvauja lėlių teatrai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir kt. Tarptautiniu tampa ir teatrų festivalis „Tegyvuoja komedija!“. Kiti svarbūs tarptautiniai renginiai: Alytaus cirko festivalis, šiuolaikinio šokio festivalis „Kalbame šokiu“ ir kt.

Respublikiniai ir regioninės reikšmės renginiai. Respublikinės ir regioninės reikšmės kultūriniai renginiai skirti ne tik Alytaus miesto gyventojams, bet ir svečiams iš kitų Alytaus apskrities bei Lietuvos vietų. Dauguma šių renginių yra kompleksiški, įtraukiantys daugelį kultūrinės pramoginės veiklos sričių. Vienas iš populiarių respublikinę ir regioninę reikšmę turinčių renginių – tradicinė Alytaus miesto šventė, kurios metu vyksta apie 60 renginių, pasirodo apie 50 miesto, respublikos ir užsienio kolektyvų. Šventėje kiekvieną dieną apsilanko apie 12 tūkst. žiūrovų. Kiti svarbūs tradiciniai renginiai: Muziejų naktis, Grikių šventė, Lietuvos muziejų kelio renginiai, literatūros premijų konkursas „Imbiero vakarai“, Europos paveldo dienų renginiai ir kt.

Vietinės reikšmės renginiai. Prie vietinės reikšmės renginių galima priskirti folklorinio pobūdžio renginius, organizuojamus atsižvelgiant į kalendorinių švenčių datas (Kalėdos, Joninės, Velykos ir pan.) bei valstybines šventes. Prie populiariausių ir daugiausiai miesto gyventojų pritraukiančių renginių galima priskirti Kalėdų eglės žiburių įžiebimo šventę Rotušės aikštėje, Šis renginys kasmet sukviečia į Rotušės aikštę apie 7–10 tūkst. žiūrovų.

Dauguma kultūros renginių, ypač susijusių su nacionalinėmis šventėmis ar kalendoriniais papročiais, yra tipiški ir kituose Lietuvos miestuose, tačiau dėl Alytaus miesto istorinio savitumo ir gamtinės aplinkos šie renginiai turi potencialo tapti išskirtine kultūrinį gyvenimą papildančia dalimi. Alytaus miesto išskirtinumą pabrėžiantys renginiai turi nemažai galimybių sudominti didesnius turistų srautus mieste, tokiu būdu pratęsiant jų buvimo trukmę mieste.

Kultūros darbuotojų skaičius. Šiuo metu Alytaus kultūros įstaigose dirba apie 100 kultūros ir meno darbuotojų.

 

 

Kolektyvai ir dalyvių skaičius

 

Profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų veikla, kultūros organizacijos. Alytaus miesto meno kolektyvai yra savarankiški juridiniai asmenys – visuomeninės organizacijos (asociacijos) arba viešosios įstaigos, kurių steigėja nėra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Dalinai finansuojami iš savivaldybės biudžeto, kai projektų atrankos konkursui pateikia projektus. 2015 metais Alytaus kultūros ir komunikacijos centre buvo įsteigti etatai keturių Alytaus miesto meno kolektyvų vadovams: liaudies dainų ir šokių ansambliui „Dainava“, mišriems chorams „Putinas“ ir „Varsa“, retro šokių kolektyvui „Alytaus miestelėnai“.

Alytaus mieste veikia apie 40 meno kolektyvų, 30 kultūrinių visuomeninių organizacijų, kurių veiklos sritys yra labai įvairiapusiškos, tarp jų chorinė muzika, liaudies menas, folkloras, šokiai, džiazo, klasikinė, instrumentinė muzika, teatras, cirkas, dailė, kinas, šiuolaikinio meno projektai, kultūrinė-edukacinė veikla ir pan. Šie kolektyvai atstovauja tiek profesionaliajai, tiek ir mėgėjiškai meninei veiklai. Preliminariais duomenimis į mėgėjų meno veiklą iš viso yra įtraukta apie 1,800 tūkst. dalyvių, kurie sudaro apie 3,3 proc. visų Alytaus miesto gyventojų.

Alytaus miesto kultūros įstaigos, organizacijos bei mėgėjų meno kolektyvai teikia šias kultūros paslaugas klasifikuojamas, remiantis ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi: kino filmų rodymas, bibliotekų, muziejų ir kita veikla (istorinių vietovių bei pasatų išsaugojimas), meninė ir literatūrinė kūryba ir interpretavimas (teatro spektaklių pastatymai, koncertinė veikla, šokių pastatymai, kiti meniniai scenos pastatymai).

 

Kultūros finansavimas

 

Bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo programai skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos: 2009 m. – 1 127 838 Eur, 2010 m. – 1 009 384 Eur, 2011 m. – 1 094 590 Eur , 2012 m. – 1 125 434 Eur, 2013 m. – 1 187 008 Eur, 2015 m. – 1 3204 66,6 Eur.

Kultūros projektų finansavimas ir saviraiškos skatinimas. Alytaus miesto savivaldybė viena iš pirmųjų Lietuvoje įdiegė kultūros projektų finansavimo sistemą. Kasmet skelbiamas kultūros projektų atrankos konkursas. Atrinktiesiems projektams finansuoti yra skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos, jei projekto tikslai atitinka Bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo programos tikslus ir jo veikla yra aktuali miesto bendruomenei. Rengiant ir įgyvendinant projektus yra skatinamos kultūrinės veiklos iniciatyva, atsakingumas ir partnerystė. Didžioji organizuotų ir vykdytų projektų dalis yra nekomerciniai, nemokami, orientuoti tenkinti įvairių bendruomenės grupių poreikius, aktyviai formuoti kultūrinę visuomenę, sudarant sąlygas mėgėjų meno kolektyvams, pavieniams menininkams neatlygintinai naudotis kultūros įstaigų patalpomis ir paslaugomis, ugdomas bendruomeniškumas, įvairių žmonių grupių kultūrinė edukacija ir komunikacija.

Nuo 2005 iki 2015 m. paraiškų pateikėjų skaičius išaugo 3,3 karto, finansuota projektų skaičius išaugo 2,7 karto. Lėšų skyrimas 2005–2009 m. padidėjo nuo 51,26 tūkst. Eur iki 117,00 tūkst. Eur. 2010 m. sumažėjo iki 53,2 tūkst. Eur, tačiau kasmet didėjo ir 2015 m. skirta 72,4 tūkst. Eur.

III  SKYRIUS

 ALYTAUS MIESTO KULTŪROS VIZIJA

 

Kultūra, skirta Alytaus miesto piliečiams ir svečiams, atvira naujovėms ir jas skatinanti ir kviečianti įvairių kultūros sričių atstovus prisidėti prie Alytaus kultūros turtinimo, grindžiama demokratiškumo principais priimant sprendimus miesto bendruomenės labui, sudaranti lygias galimybes dalyvauti kultūros veikloje, kur sudarytos sąlygos tobulėti ir kurti.

Vizija − 2020 m. Alytus – inovatyvios kultūros miestas.

                      Vizijos įgyvendinimo principai:

                      demokratiškumas – sprendimų priėmimas tariantis su miesto bendruomene;

                      atvirumas – galimybė pasireikšti kūrėjams ir kultūros vartotojams;

savitumas – regioninės kultūros saugojimas ir puoselėjimas.

 

IV SKYRIUS

 KULTŪROS PLĖTROS PRIORITETAI, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

Tikslai (prioritetai)

1. Saugoti, aktualizuoti ir puoselėti kultūros tradicijas ir paveldą.

Uždaviniai:

1.1. Kultūros vertybių  saugojimas ir puoselėjimas, užtikrinant naujų vertybių įteisinimą.

1.2. Miesto kultūros paveldo objektų ir etninės kultūros aktualizavimas ir populiarinimas.

1.3. Su Dzūkijos etniniu savitumu susijusių vietovardžių, gatvėvardžių, vandenvardžių, žemėvardžių, asmenvardžių ir kt. pavadinimų saugojimas, suteikiant juos įvairiems objektams.

2. Skatinti kūrybiškumą, novatoriškumą, kultūrinę edukaciją ir įvairių kultūros erdvių plėtrą.

Uždaviniai:

2.1. Kūrėjų ir įvairios novatoriškos iniciatyvos skatinimas.

2.2. Įvairių kultūros erdvių kūrimosi ir plėtros skatinimas.

2.3. Kultūrinės edukacijos ir šiuolaikinio meno skatinimas

3. Siekti tarptautinio kultūrinio konkurencingumo, plėtojant visapusišką bendradarbiavimą.

Uždaviniai:

3.1. Sričių ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.

3.2. Kultūros ir verslo bendradarbiavimo skatinimas.

3.3. Įvairių socialinių grupių integravimas į Alytaus miesto kultūrinę veiklą.

 

V SKYRIUS

 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Eilės Nr.

Priemonių pavadinimas

Įgyvendinimo terminas

Atsakingi vykdytojai

1 tikslas saugoti, aktualizuoti ir puoselėti kultūros tradicijas ir paveldą

1.1 uždavinys – kultūros vertybių  saugojimas ir puoselėjimas, užtikrinant naujų vertybių įteisinimą

1.1.1.      1.1.1.

 

Apskaityti kultūros vertybes ir inicijuoti naujų vertybių įteisinimą

 

Nuolat

Kultūros paveldo departamentas, Alytaus miesto savivaldybės administracija (AMSA)

1.1.2.      1.1.2.

Inicijuoti Alytaus etninės kultūros centro įkūrimą

2016–2018 m.

AMSA

1.1.3.      1.1.3.

Parengti maršrutus apimančių kultūros paveldo objektus

2016–2018 m.

Alytaus turizmo informacijos centras (TIC)

1.2 uždavinys – Alytaus miesto kultūros paveldo objektų ir etninės kultūros aktualizavimas ir populiarinimas

1.2.1.

Organizuoti ir populiarinti regioninius, respublikinius ir tarptautinius renginius, susijusius su Dzūkijos etniniu savitumu

Nuolat

Kultūros įstaigos, organizacijos

1.2.2.

Kurti etninę kultūrą populiarinančius ir profesionaliai parengtus informacinius leidinius, meninius ir dokumentinius filmus

Nuolat

Kultūros įstaigos, organizacijos

1.2.4.

Parengti leidinį apie Alytaus miesto kultūros paveldo objektus.

Iki 2018 m.

Kultūros įstaigos, organizacijos

1.2.5.

Leisti leidinius, skirtus miesto istorijai

Nuolat

Alytaus kraštotyros muziejus

1.3 uždavinys – su Dzūkijos etniniu savitumu susijusių vietovardžių, gatvėvardžių, vandenvardžių, žemėvardžių, asmenvardžių ir kt. pavadinimų saugojimas, suteikiant juos įvairiems objektams.

1.3.1.

Suteikti įvairiems miesto objektams, gatvėms, skverams, aikštėms, kvartalams su Dzūkijos etniniu savitumu susijusių vietovardžių, gatvėvardžių, vandenvardžių, žemėvardžių, asmenvardžių ir kt. pavadinimus

Nuolat

Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisija

2 tikslas – skatinti kūrybiškumą, novatoriškumą, kultūrinę edukaciją ir įvairių kultūros erdvių plėtrą

2.1 uždavinys – kūrėjų ir įvairios novatoriškos iniciatyvos skatinimas.

2.1.1.

 

Parengti jaunųjų kūrėjų skatinimo tvarkos aprašą

Iki 2016 m. gegužės 1 d.

Alytaus miesto savivaldybės (AMS) darbo grupė

2.1.2.

Didinti lėšas projektinei veiklai, kuri garantuoja dinamišką saviorganizaciją

Nuolat

AMS taryba

2.1.3.

Nagrinėti kultūros procesus ir teikti pasiūlymus Alytaus miesto savivaldybės tarybai

Nuolat

Kultūros skyrius

2.1.4.

Inicijuoti kultūros, meno vadybos specialistų rengimo programų / paprogramių atsiradimą

2018–2019 m.

AMS darbo grupė

2.2 uždavinys – įvairių kultūros erdvių kūrimosi ir plėtros skatinimas

2.2.1.

Įkurti audiovizualinio meno centrą

2019 m.

AMS darbo grupė

2.2.2.

Skatinti kultūros inkubatorių, alternatyvių kultūros erdvių, meno rezidencijų, loftų steigimąsi nenaudojamuose pastatuose

2016 m.

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, Nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba, Vietos veiklos grupės (VVG) taryba

2.2.3.

Įkurti restauravimo ir skaitmeninimo centrą

Iki 2018 m.

Alytaus kraštotyros muziejus

2.3 uždavinys – kultūrinės edukacijos ir šiuolaikinio meno skatinimas

2.3.1.

Skatinti kultūrinę edukaciją

Nuolat

Kultūros įstaigos, organizacijos, NVO taryba, VVG taryba

2.3.2.

Skatinti įvairias šiuolaikinio meno formas

Nuolat

Kultūros organizacijos

 

3 tikslas siekti tarptautinio kultūrinio konkurencingumo, plėtojant visapusišką bendradarbiavimą

3.1 uždavinyssričių ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas

3.1.1.

Skatinti projektus, susijusius su Alytaus miesto ar regiono istorija ir kultūros paveldu

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.1.2.

Skatinti tarptautinius projektus su kaimyninėmis šalimis, ieškant tautas ir kultūras vienijančių vardiklių

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.1.3.

Skatinti kultūros įstaigų ir/ar bendruomenių bendradarbiavimo projektus, aktualizuojančius etninę kultūrą

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.1.4.

Skatinti sričių projektus

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.1.5.

Skatinti bendruomenių inicijuojamus projektus

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.2 uždavinys – kultūros ir verslo bendradarbiavimo skatinimas

3.3.1.

Parengti Reprezentacijos per kultūrą atrankos konkurso taisykles

2016 m. II ketv.

Kultūros skyrius

3.3.2.

Skatinti kultūros organizacijas rengti reprezentacijos per kultūrą programas

Nuolat

Kultūros skyrius

3.3 uždavinys – įvairių socialinių grupių integravimas į Alytaus miesto  kultūrinę veiklą

3.3.1.

Integruoti socialinės rizikos grupes, neįgaliuosius ir imigrantus į kultūrinę veiklą

2016 m.

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

3.3.2.

Skatinti bendradarbiavimą su įvairių užsienio šalių emigrantais

Nuolat

Kultūros skyrius, Alytaus kultūros ir meno taryba, NVO taryba, VVG taryba

 

VI SKYRIUS

 PROGRAMOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

1 tikslas – saugoti, aktualizuoti ir puoselėti kultūros tradicijas ir paveldą

 

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijus

Esama situacija

Siekiamas rodiklis 2020 m.

1.

Etninės kultūros centro įkūrimas

0

1

2.

Organizuotų renginių, susijusių su Dzūkijos etniniu savitumu, skaičius

2013 m. –  32

2014 m. – 31

2015 m. – 35

35

3.

Informacinių leidinių, meninių ir dokumentinių filmų, populiarinančių etninę kultūrą, skaičius

2013 m. – 2

2014 m. – 3

2015 m. – 3

4

4.

Leidinių apie Alytaus miesto kultūros paveldo objektus skaičius

2013 m. – 0

2014 m. – 0

2015 m. – 1

1

5.

Vietovardžių, gatvėvardžių, vandenvardžių, žemėvardžių, asmenvardžių ir kt. pavadinimų, suteiktų įvairiems objektams, gatvėms, skverams, aikštėms, kvartalams ir kt., skaičius

2013 m. – 2

2014 m. – 0

2015 m. – 0

3

6.

Publikacijų apie projektus skaičius

Nėra informacijos

Ne mažiau kaip po 1 kiekvienam projektui

  

2 tikslas – skatinti kūrybiškumą, novatoriškumą, kultūrinę edukaciją ir įvairių kultūros erdvių plėtrą

 

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijus

Esama situacija

Siekiamas rodiklis 2020 m.

1.

Stipendijas / premijas gavusių jaunųjų kūrėjų skaičius

0

3

2.

Audiovizualinio meno centro įkūrimas

0

1

3.

Veikiančių kultūros inkubatorių skaičius

2013 m. – 0

2014 m. – 0

2015 m. – 1

2

4.

Nenaudojamuose pastatuose įsteigtų kultūros erdvių, meno rezidencijų skaičius

0

 1

5.

Parengtos (naudojamų / naujai parengtų) kultūrinės edukacijos skaičius savivaldybės kultūros įstaigose

2013 m.– 8/9

2014 m.– 42/5

2015 m.– 58/9

70/15

6.

Kultūrinės edukacijos, vykusių savivaldybės kultūros įstaigose, skaičius

2013 m.– /461

2014 m.– /365

2015 m.– /298

350

7.

Publikacijų apie projektus skaičius

Nėra informacijos

Ne mažiau kaip po 1 kiekvienam projektui

 

3 tikslas – siekti tarptautinio kultūrinio konkurencingumo, plėtojant visapusišką bendradarbiavimą

 

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijus

Esama situacija

Siekiamas rodiklis 2020 m.

1.

Projektų, susijusių su Alytaus miesto ar regiono istorija ir kultūros paveldu, skaičius

2013 m.– 11

2014 m. – 7

2015 m. – 7

8

2.

Tarptautinių projektų Alytaus mieste skaičius

2013 m. – 7

2014 m. – 8

2015 m. – 6

7

3.

Sričių projektų skaičius

2013 m. – 5

2014 m. – 2

2015 m. – 3

11

4.

Bendruomenių inicijuojamų projektų skaičius

2013 m. – 11

2014 m. – 11

2015 m. – 22

27

5.

Reprezentacijos per kultūrą programų skaičius

0

3

6.

Renginių, integruojančių įvairias socialines grupes į Alytaus kultūrinę veiklą, skaičius

2013 m. – 6

2014 m. – 5

2015 m. – 12

7

7.

Publikacijų apie projektus skaičius

Nėra informacijos

Ne mažiau kaip po 1 kiekvienam projektui

 

VII SKYRIUS

 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA, PERIODIŠKUMAS, TIKSLINIMO IR ATSISKAITYMO UŽ REZULTATUS TVARKA IR TERMINAI

 

                      Alytaus miesto savivaldybės 2015–2020 metų kultūros plėtros programos priežiūros ir stebėsenos sistema sudaro sąlygas kontroliuoti programos vykdymą, vertinti įgyvendinimo poveikį kultūros plėtrai ir prireikus jį papildyti ar koreguoti.

Stebėsenos sistema yra sisteminis aplinkos kokybinių ir kiekybinių pokyčių fiksavimo, vertinimo ir pasiūlymų dėl patvirtintos programos įgyvendinimo procesas, apimantis rodiklių sistemą, remiantis kuriuo periodiškai (kiekvienais metais) rengiama programos vertinimo ataskaita. Veiksmų ir priemonių įgyvendinimas koordinuojamas su socialiniais-ekonominiais partneriais (politinis lygmuo) ir Kultūros skyriumi (administracinis lygmuo), kad būtų užtikrintas visuomeninio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, galimybės konkretizuoti numatytų priemonių vykdytojų atsakomybę ir patikslinti veiksmų ir priemonių įgyvendinimo apimtis, finansavimo galimybes.

Kiekvienais metais savivaldybės Kultūros skyrius parengia programos vertinimo metinę ataskaitą. Ji bendrai svarstoma Alytaus kultūros ir meno tarybos posėdyje.

Atsižvelgiant į ataskaitos rezultatus, programa gali būti papildoma arba keičiama, tikslinamos arba koreguojamos programos priemonės.

Programos priemonės gali būti papildomos, keičiamos ir atmetamos kiekvienais metais, o tikslai ir uždaviniai peržiūrimi kas trejus metus. Vizija ir prioritetai keičiami tik rengiant naują kultūros programą arba ją atnaujinant.

 

 

____________________________________

Į pradžią