Susijęs Pagrindas Atsisiųskite aktą byloje
Priedas, Nr. T-366 2015-12-22
Padalinys: ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2014 METŲ ATASKAITOS TVIRTINIMO (PRIEDAS)

            PATVIRTINTA

            Alytaus miesto savivaldybės tarybos

            2015 m. gruodžio 22 d.

            sprendimu Nr. T-366

 

                                                                   

 

 

 

 

 

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2014 METŲ ATASKAITA

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Alytaus miesto savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė,

 vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną ir stiprinimą,

Ernesta Bartaševičiūtė

 

 

 

 

Alytus, 2015 m.

TURINYS

 

 

ĮVADAS ............................................................................................................................................. 3

1. BENDROJI DALIS ...................................................................................................................... 4

2. SPECIALIOJI DALIS ................................................................................................................. 9

2.1. Alytaus miesto savivaldybės rodiklių profilio (raudonosios zonos) interpretavimas

ir analizė ............................................................................................................................................ 9

2.1.1. Vaikų sveikata (mokyklose nesimokančių vaikų skaičius ir priežastys)............................ 9

2.1.2. Nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir

jų kontrabanda ............................................................................................................................... 11

2.1.3. Sveikatos priežiūros raida (gydytojų skaičius) .................................................................. 12

3. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO

VYKDYTI TYRIMAI ................................................................................................................... 14

3.1. Alytaus miesto moksleivių 2014 m. patirtų lengvų traumų analizė ................................... 14

3.2. Triukšmo Alytaus miesto tyliosiose zonose 2014 m. matavimų rezultatai ........................ 14

3.3. Tarptautinis Alytaus miesto mokinių gyvensenos ir sveikatos 2014 m. tyrimas ...............15

3.4. Alytaus miesto suaugusiųjų gyvensenos 2014 m. tyrimas.................................................... 16

IŠVADOS ........................................................................................................................................ 17

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................... 18


 

ĮVADAS

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena leidžia įvertinti Alytaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius. Analizuojant šią informaciją planuojamos ir įgyvendinamos savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės, informuojami savivaldybės politikai bei užtikrinamas efektyvus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) ir savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų savivaldybės teritorijoje įgyvendinimas.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-488 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. V-1387) „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“. Buvo parengtas Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projektas, jame įvertintas 51 savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklis ir išanalizuotos 3 prioritetinės savivaldybės visuomenės sveikatos problemos: sveikatos priežiūros sistemos raida (gydytojų skaičius), nusikalstama veika (kontrabanda) ir vaikų sveikata (mokyklose nesimokančių vaikų skaičius ir priežastys).

Rutininiais metodais ir per atrankinę apklausą surinktų savivaldybės pagrindinių rodiklių sąrašo rodiklių reikšmės vaizduojamos savivaldybės pagrindinių rodiklių sąrašo profilyje, taikant „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną prie blogiausiojo raudono). Šioje ataskaitoje pateikiami teminių rodiklių sąrašų stebėsenos rezultatai.

Akcentuojame, kad kai kurių pagrindinių rodiklių sąrašo (toliau – PRS) projekte numatytų rodiklių šioje ataskaitoje nepateiksime, nes jiems ketinama rengti skaičiavimo metodologijas ir vykdyti jų stebėseną, patvirtinus rodiklio sąrašą Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2014 m. ataskaita parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius. Rengdami šią ataskaitą vadovavomės ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) parengtu spaudiniu „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2014 m.“.


 


1. BENDROJI DALIS

1 lentelė. Alytaus miesto savivaldybės rodiklių profilis, 2014 m.

Rodiklis

Savivaldybės rodiklis

Lietuvos rodiklis

Minimali reikšmė

Maksimali reikšmė

Santykis savivaldybė/Lietuva

Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai

 

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

76,09

74,69

69,37

78,62

1,02

Išvengiamas mirtingumas

nėra

nėra

nėra

nėra

nėra

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį

 

1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

 

Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100000 gyv.

32,15

31,71

9,79

92,67

1,01

Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100000 gyv.

30,33

31,32

5,25

90,05

0,97

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, 1000 gyv.

81,24

56,24

20,69

144,27

1,44

Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv.

2,3

3,39

0,36

9,05

0,68

Ilgalaikio nedarbo lygis

5,82

3,08

0,7

10,61

1,89

Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv.

-6,18

-7,57

-19,68

0,39

0,82

1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu

 

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių  (V00-Y89) 100000 gyv.

103,6

113,83

78,08

276,89

0,91

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y89) 100000 gyv.

102,59

113,41

68,77

260,17

0,90

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, 1000 gyv.

261,59

253,78

83,47

542,49

1,03

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.

59,98

47,78

8,88

106,13

1,26

Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 10000 gyv.

3,004

4,437

0

10,444

0,68

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

 

2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

 

Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, 10000 darbingo amžiaus gyv.

0,82

0,95

0

3,46

0,86

Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus gr. 10000 gyv.

104,97

131,89

22,43

246,71

0,80

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, 10000 gyv.

65,44

72,53

54,9

123,77

0,90

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10000 gyv.

60,19

61,97

0

100,17

0,97

2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

 

Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100000 gyv.

5,36

7,81

0

38,8

0,69

Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74) 100000 gyv.

6,1

7,8

0

47,21

0,78

Mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19) 100000 gyv.

16,08

12

0

41,35

1,34

Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19) 100000 gyv.

18,2

12,32

0

43,91

1,48

2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių

 

Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100000 gyv.

7,14

11,08

0

47,7

0,64

Standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100000 gyv.

7,48

10,96

0

43,31

0,68

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100000 gyv.

3,57

4,3

0

21,2

0,83

Transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius (V00-V99) 100000 gyv.

75,02

72,43

45,54

177,59

1,04

2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

 

Į atmosferą iš stacionarų taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui

nėra

nėra

nėra

nėra

nėra

Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams (proc.)

96,3

nėra

nėra

nėra

nėra

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams (proc.)

98,6

nėra

nėra

nėra

nėra

3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

 

3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

 

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100000 gyv.

3,57

3,65

0

16,53

0,98

Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100000 gyv.

3,35

3,67

0

15,63

0,91

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100000 gyv.

28,58

25,85

7,99

85,02

1,11

Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100000 gyv.

27,82

25,71

7,62

83,66

1,08

Nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 100000 gyv.

87,52

65,24

0

234,86

1,34

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

207

174

34

319

1,19

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

202

150

16

283

1,35

3.2. Skatinti sveikos mitybos įpročius

 

Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)

22,08

31,27

9,17

62,5

0,71

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

 

4.1. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais

 

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyv.

33,99

33,38

18,99

71,85

1,02

Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyv.

6,04

5,56

3,52

8,7

1,09

4.2. Plėtoti sveikatos infrastuktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą

 

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

2,47

2,14

1

6,6

1,15

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10000 gyv.

3,75

6,81

2,45

21,52

0,55

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui

10,14

8,03

5,89

10,14

1,26

Savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis

nėra

nėra

nėra

nėra

nėra

Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 10000 gyv.

1,2

4,4

0

14,26

0,27

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10000 gyv.

1,07

3,45

0

8,39

0,31

4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą

 

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių

4

3,9

0

18,8

1,03

2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys

97

93,36

77,78

100

1,04

1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys

97,76

92,9

81,03

99,38

1,05

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje

35,24

20,94

4,39

76,39

1,68

Vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis (K02), skaičius 10000 gyv.

2,94

3,41

nėra

8,14

0,86

Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 100000 gyv.

396

585

100

1786

0,68

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

 

Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100000 gyv.

596,58

768,12

572,28

1284,36

0,78

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100000 gyv.

684,37

804,06

597,86

1179,02

0,85

Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100000 gyv.

241,13

273,77

214,2

390,69

0,88

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100000 gyv.

250,41

278,19

216,42

531,17

0,90

Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100000 gyv.

110,74

187,9

35,52

481,21

0,59

Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100000 gyv.

128,27

196,05

89,79

430,53

0,65

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10000 gyv.

42,69

43,69

13,8

107,36

0,98

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje

60,21

43,66

12,17

61,23

1,38

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje

65,84

49,56

27,07

74,89

1,33

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje

51,85

42,47

10,64

59,99

1,22

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje

40

34,67

7,57

51,86

1,15

 


                                  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jau daugelį metų gyventojų skaičius visoje Lietuvoje mažėja. 2014 m. Lietuvoje gyveno 2 944 459 asmenys, t. y. 27 446 asmenimis mažiau nei 2013 m.

                                  Alytuje 2014 m. gyveno 56 357 asmuo, t. y. 924 asmenimis mažiau negu 2013 m. 2014 m. Alytuje 0–17 m. amžiaus gyventojų gyveno 17,26 proc., vaisingo 15–49 m. amžiaus moterų 23,15 proc., 18–44 m. darbingo amžiaus 35,12 proc., 45–64 m. amžiaus gyventojų 30,68 proc., 65 m. ir vyresnių gyventojų buvo 16,95 proc. (1 pav.).

1 pav. Alytaus miesto gyventojų struktūra 2013–2014 m. (proc.).

(Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras)

 

Lyginant gyventojų skaičių pagal lytį, 2014 m. metais Alytaus mieste gyveno 30 442 moterys, tai 524 moterimis mažiau nei 2013 m. 2014 m. vyrų Alytuje gyveno mažiau nei moterų – 25 915, lyginant su 2013 m. sumažėjo 1095 vyrais (2013 m. 27 010 vyrų).

Visuomenės senėjimą lemia ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Alytaus apskrities gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja (2013 m. – 73,72, 2014 m. – 74,55) ir beveik pasiekė Lietuvos (2013 m. – 74,02, 2014 m. – 74,59) (2 pav.).

2 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus apskrities gyventojų 2013–2014 m.

(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Pagal 1 lentelėje pateiktų PRS rodiklių reikšmių Alytaus miesto savivaldybėje palyginimą su atitinkamu Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad iš visi sveikatos rodikliai yra geresni (žalioji zona): vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, socialinės rizikos šeimų skaičius, susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65+ m. amžiaus grupėje, darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, mirtingumas/standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis, apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui, sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze, 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys, mirtingumas/standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis, mirtingumas/standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis, mirtingumas/standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje.

Didesniosios dalies Alytaus miesto rodiklių reikšmės patenka į Lietuvos vidurkių atitinkančią kvintilių grupę (geltonoji zona), tačiau į juos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.

Dalis Alytaus miesto savivaldybės rodiklių patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona): mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, ilgalaikio nedarbo lygis, gyventojų skaičiaus pokytis, nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius.

 

2. SPECIALIOJI DALIS

 

2.1. Alytaus miesto savivaldybės rodiklių profilio (raudonosios zonos) interpretavimas ir analizė

 

2.1.1. Vaikų sveikata (mokyklose nesimokančių vaikų skaičius ir priežastys)

 

                        Mokykloje nesimokančių vaikų skaičius, patenkantis į raudonąją zoną, priskiriamas tikslui sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį.

                        Alytaus miesto savivaldybėje 2014 m. nelankiusių mokyklos mokyklinio amžiaus vaikų skaičius sudarė 81,24/1000 gyv. Tuo tarpu Lietuvoje nelankančių mokyklos vaikų skaičius sudarė 56,24/1000 gyv. Daugiausiai mokyklos nelankė Pagėgių savivaldybės (144,27/1000 gyv.) ir Šilutės r. savivaldybės (126,79/1000 gyv.) vaikai. Mažiausiai nelankančiųjų mokyklos buvo Ignalinos r. savivaldybėje – 20,69/1000 gyv. (3 pav.).

Mokyklos nelankymo priežastys įvairios: vaikai su tėvais išvykę iš šalies, mokyklos nelanko dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių. Tinkamų sąlygų lankyti mokymo įstaigą užtikrinimas suteiktų galimybę mokiniams siekti žinių bei plėsti akiratį tolesnėse studijose, taip pat  sumažinti nedarbo lygį bei skurdą.

1 rodiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, 1000 gyv. Alytaus mieste ir Lietuvoje 2014 m.

(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

 

            2014 m. duomenimis, Alytaus miesto savivaldybės mokyklinio (8–16 m. amžiaus) amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, iš viso buvo 400 (207 mergaitės, 193 berniukai), o 17–18 m. amžiaus vaikų – 74 (36 mergaitės, 34 berniukai) (4 pav.).

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 pav. Alytaus miesto nesimokančių vaikų (pagal lytį) skaičius 2014 m.

(Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius)

 

                     Alytaus miesto savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, viena iš pagrindinių priežasčių buvo vaiko išvykimas į užsienį. Iš viso 8–16 m. amžiaus vaikų, išvykusių į užsienį, buvo 321 (162 mergaitės, 159 berniukai), 17–18 m. amžiaus vaikų – 66 (34 mergaitės, 32 berniukai). Prie kitų priežasčių priskiriami nedeklaruoti išvykimai iš šalies, t. y. 2014 m. iš viso 8–16 m. vaikų – 78 (44 mergaitės, 34 berniukai), 17–18 m. amžiaus vaikų – 5 (2 mergaitės, 3 berniukai).

 

2.1.2. Nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda

 

            Alytaus miesto savivaldybėje įvykdomos nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 2014 m. pateko į raudonąją zoną, kuriai priskiriamas tikslas formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą.

            2014 m. Alytaus miesto savivaldybėje nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, buvo 87,52/100 000 gyv., o Lietuvoje – 65,2/100 000 gyv., Marijampolės apskr. 92,19/100 000 gyv., Klaipėdos 128,89/100 000 gyv., Vilniaus 129,35/100000 gyv. ir Šiaulių 143,69/100 000 gyv. (5 pav.). Alytuje šių nusikalstamų veikų skaičius viršijo Lietuvos ir Alytaus apskrities (46,36/100 000 gyv.) vidurkį. Tačiau toks aukštas Alytaus miesto rodiklis, manoma, gali būti dėl operatyviai ir tiksliai atliekamo policijos darbo, didesnio veikų išaiškinamumo.      

                                  4 rodiklis-kontrabanda4 rodiklis-kontrabanda4 rodiklis-kontrabanda4 rodiklis-kontrabanda4 rodiklis-kontrabanda

 

                                                                                                                         Alytus                                                                                                                             

                                                                                                                         Kaunas

                                                                                                                                                 Klaipėda

                                                                                                                                                 Panevėžys

                                                                                                                                                 Šiauliai

                                                                                                                                                 Vilnius

                                                                                                                                                 Lietuva

                                                                                                                                                            Marijampolės apskr.

 

 

 

 

 

 

 

5 pav. Nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 100 000 gyv. Alytaus mieste ir kituose miestuose 2014 m.

(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

 

                                  2014 m. Alytaus apskrityje nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, buvo 2405 nusikalstamos veikos, Alytaus mieste 2792/100 000 gyv., Lietuvoje 2826/100 000 gyv. (6 pav.).

Lietuvos žemėlapis

6 pav. Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 000 gyv. Alytaus mieste ir Lietuvoje 2014 m.

(Šaltinis: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyrius)

 

            Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate nusikalstamų veikų ištyrimas yra 64,7 proc. ir viršija šalies vidurkį (šalies vidurkis – 55,6 proc.). Sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: 2013 m. registruota 120, o 2014 m. – 118 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Ištyrimas – 92,4 proc., šalies vidurkis – 70,8 proc. Alytaus apskrities policijos komisariate užregistruotų nusikalstamų veikų 31,6 proc. sudaro vagystės. 2014 m. daugiausiai – 501 nusikalstamą veiką –  įvykdė girti asmenys, tačiau tai 2 proc. mažiau nei 2013 m.

 

2.1.3. Sveikatos priežiūros sistemos raida (gydytojų skaičius)

 

            Alytaus miesto savivaldybės gydymo įstaigose dirbančių gydytojų skaičius pateko į raudonąją zoną, kuriai priskiriamas tikslas plėtoti sveikatos infrastuktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą.

Gydytojų skaičius – vienas iš rodiklių, apibūdinančių asmens sveikatos paslaugų prieinamumą ir jų pasiskirstymą visoje šalyje. Alytaus miesto savivaldybėje 2014 m. šeimos gydytojų skaičius buvo 3,75/10 000 gyv., lyginant su Lietuvos vidurkiu buvo žymiai mažesnis (7 pav.).

55                                                                                                                                      Prienų r.

                                                                                                                                      Alytus                

                                                                                                                                               Lietuva

                                                                                                                                          

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7 pav. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyv. Alytaus mieste ir Lietuvoje 2014 m.

(Šaltinis: Higienos institutas)

                                                           

Analizuojant šeimos gydytojų pasiskirstymą stebima, kad 2014 m. Alytaus mieste buvo 3,75/10 000 gyv. tenkančių dirbančių šeimos gydytojų, palyginti su šalies 6,81/10 000 gyv. ir Alytaus apskrities 5,51/10 000 gyv. vidurkiu ir patenka į prasčiausią situaciją Lietuvoje. 2014 m. Alytaus mieste vidaus ligų gydytojų ir vaikų ligų gydytojų skaičius buvo didesnis už šalies ir Alytaus apskrities vidurkį. 2014 m. Alytaus mieste akušerių ginekologų, chirurgų, psichiatrų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, buvo mažesnis palyginus su šalies vidurkiu (8 pav.).

8 pav. Gydytojų skaičiai 10 000 gyv. Alytaus mieste, apskrityje ir Lietuvoje 2014 m.

(Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras)                             


3. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VYKDYTI TYRIMAI

3.1. Alytaus miesto moksleivių 2014 m. patirtų lengvų traumų analizė

 

              Alytaus miesto mokyklose, 2014 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, mokėsi 8712 mokiniai. Per šiuos mokslo metus mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai užfiksavo 1207 moksleivių lengvas traumas. Lyginant su 2013 m. lengvų traumų skaičius sumažėjo 38 lengvomis traumomis.

              Dažniausiai mokykloje susižaloja šeštokai. Jie sudaro ketvirtadalį (20 proc.) visų patyrusių traumas mokinių. 2014 m. šioje klasėje traumas dažniau patyrė berniukai. Rečiausiai nuo traumų nukenčia pirmokai (3,9 proc.), antrokai (4,1 proc.) ir vyresniųjų klasių mokiniai – vienuoliktokai (3,3 proc.) ir dvyliktokai (3 proc.). Alytaus miesto mokyklų mokiniai traumas dažniausiai patiria sporto salėse, dažniau berniukai nei mergaitės. Mokinių veikla, įvykus traumai, yra svarbus aspektas analizuojant traumatizmą mokyklose bei numatant prevencines priemones, kaip sumažinti susižalojimų skaičių.

            Beveik pusė susižeidusių mokinių patiria įvairių kūno dalių sutrenkimus, sumušimus (50,56 proc.), beveik penktadaliui (16,51 proc.) nukentėjusiųjų traumų padariniais tampa nubrozdinimas. 10,72 proc. visų traumų sudarė sausgyslių patempimai, 14,78 proc. – žaizdos. 2014 m. mokiniai mažiausiai patyrė išnirimo, nudegimo, akies traumų, suspaudimų ir nušalimų.

          Traumas patyrusiems mokiniams dažniausiai pakakdavo visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokykloje suteiktos pirmosios pagalbos. 5,28 proc. moksleivių, patyrusių sunkesnes traumas, buvo nuvežti į sveikatos priežiūros centrą. Greitoji medicinos pagalba 2014 m. į mokyklas dėl traumų buvo kviesta 19 kartų – jos prireikė 0,83 proc. susižeidusiųjų.

 

3.2. Triukšmo Alytaus miesto tyliosiose zonose 2014 m. matavimų rezultatai

 

              Aplinkos triukšmo matavimai Alytaus miesto savivaldybėje atlikti 2014 m. pavasarį ir rudenį. Ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio matavimai buvo atlikti 18 Alytaus miesto tyliųjų viešųjų zonų, t. y. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės teritorijoje ir 17 švietimo įstaigų teritorijų. Matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Triukšmo matavimai buvo vykdomi nustatytose Alytaus miesto savivaldybės teritorijose, pagal Alytaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos 2013–2015 metų veiksmų planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-24.

              Dienos metu nei vienoje iš matuotų vietų ekvivalentinis triukšmo lygis neviršijo leistinos 65 dBA ribos pavasario ir rudens metu. Didžiausias leistinas ekvivalentinio triukšmo lygis dienos metu užfiksuotas Jotvingių gimnazijos teritorijoje rudenį. Vakaro metu nei vienoje iš matuotų vietų ekvivalentinis triukšmo lygis neviršijo leistinos 60 dBA ribos pavasario ir rudens sezonų metu. Mažiausios vertės gautos Alytaus VšĮ S. Kudirkos ligoninės teritorijoje rudens sezono metu.

              2014 metais atlikus aplinkos triukšmo lygio matavimus 18 Alytaus miesto savivaldybės tyliųjų zonų paaiškėjo, kad ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygio ribų nebuvo viršyta, dienos, vakaro ir nakties metu nei vienoje teritorijoje pagal Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytas ribas.

 

3.3. Tarptautinis Alytaus miesto mokinių gyvensenos ir sveikatos 2014 m. tyrimas

 

            Alytaus miesto mokyklos į Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimą įsitraukė tik 2010 m. Pakartotinis tyrimas atliktas 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais. 2014 m. HBSC tyrimui atsitiktiniu būdu buvo atrinktos 4 Alytaus miesto mokyklos.

            Dažniausiai pasireiškia įvairūs psichosomatiniai negalavimai: nervinė įtampa, susirūpinimas, liūdesys ir prislėgtumas, miego sutrikimai, irzlumas ir bloga nuotaika. Mokinių laimingumas 2014 m. sumažėjo, merginos statistiškai reikšmingai jautėsi mažiau laimingos nei vaikinai. Daugiau nei pusė mokinių įprastomis savaitės dienomis pusryčiauja. Berniukai statistiškai reikšmingai dažniau nei mergaitės pusryčiauja tiek įprastomis savaitės dienomis, tiek savaitgaliais. Padaugėjo Alytaus mokinių, kurie dažniau valgo sausainius, pyragaičius ir tortus. Sumažėjo dalis vartojančių greitą maistą, statistiškai reikšmingai rečiau tarp mergaičių.

                 Nustatyta, kad Alytaus miesto mokiniai yra fiziškai aktyvesni, lyginant su Lietuvos moksleiviais. Pažymėtina, kad vienuolikmečiai statistiškai reikšmingai dažniau praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano nei vyresni moksleiviai.

                 Psichoaktyvių medžiagų vartojimas vienareikšmiškai pažeidžia jauno žmogaus organizmą. Paauglių bandymas rūkyti patikimai didėjo su amžiumi. Taip pat išsiaiškinta, kad mergaitės Alytaus mieste rūkančiųjų skaičiumi nenusileidžia berniukams. Išsiaiškinta, kad padaugėjo paauglių, reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus, skaičius. Prisipažino, kad nors kartą gyvenime kanapes yra bandę rūkyti kas šeštas berniukas ir kas penkiolikta mergaitė.

                 Nustatyta, kad kas ketvirtas Alytaus miesto ugdymo įstaigos moksleivis patiria patyčias. Dažniau patyčias patiria berniukai nei mergaitės. Analizuojant patyčių paplitimo mastą tarp paauglių buvo nustatyta, kad beveik kas penktas mokinys yra linkęs dažnai tyčiotis iš kitų. Berniukai statistiškai reikšmingai dažniau nei mergaitės. Nagrinėjant berniukų ir mergaičių polinkį į savižudybę nustatyta, kad kas antra mergaitė buvo rimtai galvojusi apie savižudybę, kas trečia kūrė savižudiškus planus, kas ketvirta bandėsi žudytis.

                 Analizuojant Alytaus miesto mokinių gyvensenos ir sveikatos tendencijas, pastebėta, kad vis daugiau mokinių savo sveikatą vertina teigiamai, valgo sveikesnį maistą, yra fiziškai aktyvūs.

 

3.4. Alytaus miesto suaugusiųjų  gyvensenos 2014 m. tyrimas

 

            Siekdamas išsiaiškinti Alytaus miesto savivaldybės gyventojų gyvensenos įpročius, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais atliko Alytaus miesto suaugusiųjų gyventojų gyvensenos tyrimą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad pakankamai didelė dalis respondentų atsakė, kad valgo pusryčius. Dažniau pusryčius valgo vyresnio amžiaus respondentai. Didelė dalis respondentų atsakė, kad duonos ir grūdų produktus, bulves vartoja kasdien (72,7 proc.). Šviežius vaisius ir daržoves kasdien nurodė vartojantys didelė dalis respondentų (76,1 proc.). Žuvį ir jos produktus didžiausia dalis alytiškių nurodė vartojantys rečiau nei kelis kartus per savaitę. Mėsą ir mėsos produktus 41,9 proc. respondentų nurodė vartojantys kasdien.

Alytiškių mitybos problema galima būtų laikyti nepakankamą žuvies ir jos produktų vartojimą ir nemažą cukraus ir saldumynų vartojimą. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia maisto produktų kokybė. Jaunesnių respondentų (18–34 m. amžiaus) grupėje svarbiausia renkantis maisto produktus yra produkto skonis ir maisto produkto kokybė. Tačiau statistiškai reikšmingą priklausomybę renkantis maisto produktus turėjo produktų kaina ir jų skonis.

            Didžioji dauguma – 70,1 proc.  – respondentų mitybą per paskutinius metus pakeitė dėl sveikatos. Svarbi gyvensenos problema yra nepakankamas fizinis aktyvumas. Didžioji dauguma respondentų – 54,8 proc. buvo fiziškai aktyvūs, iš jų 16,4 proc. nurodė kasdien esantys fiziškai aktyvūs.

            Iš visų respondentų 76,7 proc. nurodė, kad alkoholį vartoja. Dažniausiai alkoholinius gėrimus nurodė vartojantys vidutinio amžiaus respondentai. 39,7 proc. apklaustųjų teigė, kad alkoholinius gėrimus vartoja kartą per mėnesį, 29,1 proc. – kelis kartus per metus, 20,6 proc. – kartą per savaitę, 7,8 proc. 2–3 kartus per savaitę ir 2,8 proc. teigė vartojantys kasdien.

Dauguma respondentų savo gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai (48,3 proc.), gerai vertino 43,3 proc.

Sveika gyvensena žmogui padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą. Kokią gyvenseną pasirinks besiformuojanti asmenybė – didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visuomenės požiūris.

IŠVADOS

 

1. Analizuojant 2014 m. Alytaus miesto savivaldybės sveikatos rodiklių profilį matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (76,09 m.) didesnė palyginus su Lietuvos vidurkiu (74,69 m.), tai reiškia, kad šis rodiklis patenka į geriausią situaciją. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, rodiklio padėtis rodo, kad viršijame Lietuvos rodiklį ir patenkame į raudoną – prasčiausią situaciją. Alytaus miesto savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, viena iš pagrindinių priežasčių buvo vaiko išvykimas į užsienį ir nedeklaruojami išvykimai. Socialinės rizikos šeimų skaičius neviršijo šalies vidurkio ir parodė geriausią situaciją. Alytaus miesto savivaldybėje ilgalaikio nedarbo lygis sudarė 5,82 proc., o Lietuvoje sudarė 3,08 proc. Alytaus miesto savivaldybėje gyventojų skaičiaus pokytis sudarė –6,18/1000 gyv., o Lietuvoje vidurkis sudarė – 7,57/1000 gyv.

2. Analizuojant sveikatai palankios fizinės darbo ir gyvenamosios aplinkos rodiklių profilį Alytaus mieste, susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65+ m. amžiaus grupėse, darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, mirtingumas/standartizuotas dėl transporto įvykių rodiklių profilis patenka į geriausią situaciją palyginus su Lietuvos rodikliu.

3. Analizuojant sveikos gyvensenos ir jos kultūros rodiklių profilį stebima aukšto nusikalstamumo veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, problema, kuri viršija Lietuvos vidurkį. Alytaus miesto savivaldybėje jų buvo 87,52/100 000 gyv., Lietuvoje 65,24/100 000 gyv.

4. Analizuojant kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą ir jos rodiklių profilius 2014 m. duomenys rodo, kad Alytaus miesto savivaldybės šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius buvo 3,75/10 000 gyv., Lietuvos 6,81/10 000 gyv. ir patenka į raudonąją zoną.

5. Šie rodikliai atspindi geriausią situaciją palyginus su Lietuvos vidurkiu: apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui, sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze, 1 metų amžiaus vaikų difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės, skiepijimo apimtys, mirtingumas/standartizuotas nuo kraujotakos sistemos ligų, mirtingumas/standartizuotas nuo piktybinių navikų, mirtingumas/standartizuotas nuo cerebrovaskulinių ligų, tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programose.


REKOMENDACIJOS

 

                      Siekiant geresnės Alytaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatos būklės, būtina plėtoti visų amžiaus grupių sveikatinimo veiklą. Ne mažiau svarbus ir sektorių bendradarbiavimas.

Ø  Skatinti gyventojus, ypač jaunimą, aktyviau dalyvauti Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, švietimo ir sporto įstaigų organizuojamuose sveikatinimo veiklos renginiuose (akcijose, paskaitose, užsiėmimuose).

Ø  Didinti visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo galimybes.

Ø  Siekiant sumažinti sveikatos netolygumus, atkreipti dėmesį į sveikatinimo veiklą pagal amžių, išsilavinimą, užimtumą ir sveikatos būklę.

Socialinei gyventojų būklei gerinti:

Ø  Didinti darbų vietų skaičių – pritraukti didesnes investicijas Alytaus miesto infrastruktūrai ir verslui skatinti.

Ø  Skirti didesnį dėmesį socialinių rizikos šeimų psichosocialinei aplinkos gerinti, įgūdžiams formuoti.

Ø  Skatinti darbdavius gerinti darbuotojų darbo sąlygas – įmonėse diegti sveikatinimo programas.

Ø  Didinti ir efektyvinti pagalbą asmenims, šeimoms, patiriančioms krizes – joms suteikti visokeriopą teisinę, psichologinę, medicininę pagalbą.

Ø  Didinti gyventojų sveikatos raštingumą seminarų, akcijų ir kitų sveikatinimo renginių metu.

Neinfekcinių ligų profilaktikai:

Ø  Kelti sveikatinimo srities specialistų kvalifikaciją sveikatos klausimais.

Ø  Skatinti gyventojus reguliariai profilkatiškai tikrintis sveikatą.

Ø  Pritaikyti draudimą rūkyti Alytaus miesto mokyklų teritorijose (ypač prie mokyklų esančių daugiabučių teritorijose). 

Ø  Siekdamos stiprinti psichinę, dvasinę sveikatą, psichologinės pagalbos tarnybos ir kitos sveikatinimo institucijos turi didinti psichologinės pagalbos gavimo informacijos sklaidą.

Ø  Vykdant psichoaktyvių medžiagų (alkoholio ir tabako) vartojimo prevenciją, būtina skirti didesnį dėmesį ne tik šviečiamajai veiklai (seminarų, paskaitų organizavimas, informacinių leidinių parengimas), bet ir kitoms veiksmingoms prevencinės veiklos rūšims, ypač toms, kurių pagrindu užtikrinamas vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumas, laisvalaikis. Organizuoti daugiau sporto renginių, jų metu neleisti pardavinėti alkoholinių gėrimų. Uždrausti arba riboti miesto alkoholio parduotuvių naktinį darbo laiką

Fiziniam aktyvumui ir kitoms sveikatos stiprinimo sritims skatinti:

Ø  Toliau vystyti fiziniam aktyvumui skirtą infrastruktūrą – plėtoti dviračių takus, vaikų žaidimų aikšteles, lauko treniruoklių zonas ir pan.

Ø  Tikslinga būsimus tėvus įtraukti į stiprinimo veiklą – nuolat organizuoti mokymus, apimančius aiškią, išsamią ir patikimą informaciją apie mitybą, fizinį aktyvumą nėštumo laikotarpiu, gimdymą, natūralų maitinimą ir kūdikio priežiūrą.

Sergamumui mažinti:

Ø  Didinti informuotumą ir aktyviau vykdyti vakcinacijas sezoninio gripo vakcina Alytaus mieste.

Ø  Skatinti, kad darbdaviai suteiktų dirbantiems tėvams laiko vaikams slaugyti, kad sergantys vaikai nebūtų vedami į ugdymo įstaigas.

Ø  Didelį dėmesį skirti vaikų darbo ir poilsio režimui, darbo vietai ir akių ligų profilaktikai, mokinių emociniam stabilumui bei dvasinei sveikatai stiprinti. Didesnį finansavimą skirti ikimokyklinių įstaigų patalpų sutvarkymui.

Ø  Vaikų ir mokinių visuomenės sveikatos priežiūrą vykdyti visomis kryptimis, ypatingą dėmesį  skirti  regos  sutrikimų  profilaktikai,  jungiamojo  audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligų, virškinimo sistemos ligų bei kvėpavimo sistemos ligų profilaktikai.

 

 

 

Į pradžią