Alytaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. T-261 2010-12-29
Padalinys: ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL ALYTAUS MIESTO APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS TVIRTINIMO

 ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 SPRENDIMAS

 DĖL ALYTAUS MIESTO APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. T-261

Alytus

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206), Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (Žin., 2010, Nr. 54-2648), Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi (Žin., 1999, Nr. 98-2813), aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4364), Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Tvirtinti Alytaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą (pridedama).

 

Savivaldybės meras                                                                                                         Feliksas Džiautas

______________

 

PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2010 m. gruodžio 29 d.

sprendimu Nr. T-261

 

ALYTAUS MIESTO APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO

 PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Alytaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programos (toliau vadinama – programa) paskirtis – numatyti priemones, ribojančias aplinkos oro taršą sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu bei mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, jų vykdytojus bei lėšų poreikį.

2. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2010, Nr. 54-2648), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimu Nr. T-164 patvirtintu Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginiu planu, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbo ataskaitomis, Alytaus miesto bendruoju planu.

3. Šioje programoje vartojamos sąvokos atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatyme vartojamas sąvokas.

3.1. Sieros dioksidas, sulfitinės rūgšties anhidridas, (SO2). Susidaro degant įvairiam organiniam kurui. Bespalvės aštraus kvapo dujos. Gerai tirpsta vandenyje, sudarydamos sulfitinę rūgštį. Gamtoje randamos vulkaninėse dujose. Vartojamas sieros rūgšties gamyboje (žaliava), tekstilės ir popieriaus pramonėje (balinimo medžiaga). Nuodingas. Leistina koncentracija gamybinių patalpų ore 1 mg/m3, gyvenamosios aplinkos ore 0,5 mg/m3 vienkartinė, 0,05 mg/m3 – paros vidutinė.

3.2. Azoto dioksidas (NO2). Azoto dioksidas – tai rausvai rudos dujos, turinčios aitrų kvapą, tirpios vandenyje. Jos į atmosferą išmetamos visų degimo procesų metu – deginant kurą vidaus degimo varikliuose, katilinėse, jėgainėse, kitose įmonėse. Pažemio aplinkos ore pagrindinis azoto dioksido šaltinis – automobilių išmetamos dujos, tuo tarpu jėgainių įtaka priežeminėms azoto dioksido koncentracijoms yra mažesnė, nes iš aukštų kaminų į aplinką patekęs NO2 išsisklaido aukščiau.

3.3. Azoto oksidas (NO). Azoto junginiai su deguonimi; azoto suboksidas, N2O – bespalvės, malonaus kvapo, salsvo skonio, tirpstančios vandenyje dujos; azoto monoksidas, NO – bespalvės, vandenyje beveik netirpstančios dujos; azoto trioksidas – tamsiai mėlynas skystis. Azoto dioksidas, NO2 rudos troškios dujos; azoto pentoksidas, N2O5 – bespalviai higroskopiški kristalai. Visi azoto oksidai fiziologiškai veiklūs, veikia centrinę nervų sistemą, plaučius, mažina kraujospūdį; visi azoto oksidai yra aplinkos oro teršalai

3.4. Lakūs organiniai junginiai (LOJ). Benzenas (benzolas, C6H6). Lakūs organiniai junginiai erzina kvėpavimo takus, kartais ir odą. Ilgesnį laiką išbuvus nevėdintoje patalpoje, kurioje yra pasklidę LOJ garų, gali atsirasti galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas. Vienas iš lakiųjų organinių junginių benzenas yra bespalvis, lakus ir degus skystis, turintis aitrų, saldoką savitą kvapą. Tai svarbus tirpiklis, naudojamas pramonėje, gaminant vaistus, plastmasę, plastiką, benziną, sintetinę gumą, dažus. Normaliomis sąlygomis tai labai greitai garuojantis skystis, todėl benzeno galima aptikti atmosferoje. Automobilių išmetamos dujos yra pagrindinis LOJ emisijų šaltinis, todėl didžiausios šių teršalų koncentracijos ore yra aptinkamos šalia intensyvaus eismo gatvių ar kelių. Benzenas žinomas kaip kancerogeninė medžiaga.

3.5. Anglies monoksidas (CO) – yra bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių dujos. Jos yra ypač pavojingos, nes šių dujų buvimo aplinkoje žmogus nejaučia. Anglies monoksidas susidaro degimo proceso metu, kada aplinkoje trūksta deguonies (kuras sudega nevisiškai). Degant kurui aukštose temperatūrose (apie 4000- 50000C) vyksta anglies dvideginio skilimas į anglies monoksidą bei atominį deguonį.

3.6. Švinas. Melsvai pilkas, minkštas, plastiškas metalas; švinas (Pb) ir jo junginiai nuodingi; leistina garų koncentracija darbo aplinkos ore 0,01 mg/m3 , o gyvenamųjų vietų aplinkos ore – 0,003 mg/m3 ; žmogus apsinuodija tada, kai į organizmą jo kasdien patenka daugiau kaip 2 mg; į aplinką švino daugiausiai patenka iš transporto, kuris naudoja švino turintį (eiliuotą) benziną, išmetamųjų dujų.

 3.7. Kietosios dalelės. Kietosios dalelės gali būti tiesiogiai išmetamos į orą (vadinamosios pirminės dalelės) arba susidaryti atmosferoje kaip „antrinės dalelės“ iš dujų – sieros dioksido (SO2), azoto oksidų ir amoniako (NH3). Daug kietųjų dalelių KD10 į aplinką ir į žmogaus organizmą patenka užsitęsusių gaisrų metu. Ypač pavojingi šalia didmiesčių miškų ir durpynų užsitęsę gaisrai, kai prie transporto išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido) sumuojasi su gaisrų dūmais pasklidę teršalai. Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo labiau jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai.

3.8. Ozonas (O3) – melsvos spalvos, aštraus kvapo, nepatvarios, kenksmingos dujos. Tai stiprus oksidatorius, todėl jis gali pakenkti ne tik žmogaus sveikatai (erzina akis, nosies gleivinę ir plaučius) arba kultūriniams augalams, bet ir pastatams bei kai kurioms medžiagoms. Ozonas nėra tiesiogiai išmetamas iš taršos šaltinių. Atmosferoje jis susidaro vykstant fotocheminėms reakcijoms, dalyvaujant azoto oksidams ir lakiesiems organiniams junginiams. Natūraliomis sąlygomis neužterštoje aplinkoje ciklas prasideda, kai šviesos banga (saulės spinduliai) suskaldo azoto oksidą, vėliau susidaro ozonas, kuris vėliau reaguoja su azoto monoksidu ir taip atsikuria azoto dioksidas. Užterštame aplinkos ore, kai oro sudėtyje yra kuro degimo produktų (angliavandenilių), balansas yra sutrikdytas arba atvirkščias. Kai neigiamas rezultatas, susiklosčius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, šiltuoju metų laiku gali pakilti azoto dioksido ir ozono koncentracijų ore lygiai. Šalia intensyvaus autotransporto miesto gatvių, ozono koncentracija ore yra mažesnė, kadangi azoto monoksidas sunaikina ozoną. Dėl šios priežasties metiniai ozono koncentracijos vidurkiai yra didesni kaimo vietovėse, nei urbanizuotoje teritorijoje.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

4. Bendra informacija apie teritoriją, kuriai rengiama programa (plotas, gyventojų, tarp jų vaikų, skaičius, gyventojų tankumo ir teritorijos užstatymo rodikliai, kita teritoriją apibūdinanti informacija).

4.1. Alytaus miesto savivaldybė yra mažiausia pagal užimamą plotą Lietuvoje – jos teritorijos plotas sudaro 3 944,80 ha (39,44 km²). Tai sudaro 0,73 % Alytaus apskrities ir 0,06 % Lietuvos teritorijos.

4.2. Alytus – šeštasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. 2009 m. pradžioje mieste gyveno 67 505 gyventojai. Alytaus mieste gyvena 38,5 % visų apskrities gyventojų ir 2,0 visų šalies gyventojų. Moterys sudaro 52,7 %, vyrai – 47,2 % visų Alytaus miesto gyventojų. Pagal amžiaus struktūrą daugiausia gyventojų priklausė 45–49 metų amžiaus grupei. Vidutinis gyventojų amžius – 37,6 m. (šalyje – 39,2 m.; Alytaus apskrityje – 40,0 m.). Taigi Alytus yra jaunas miestas. 2009 m. pradžioje gyveno 11 629 0–15 metų amžiaus Alytaus miesto gyventojai. Jie sudarė 17,2 % visų miesto gyventojų. Lietuvoje šios amžiaus grupės gyventojai sudaro 16,4 %, Alytaus apskrityje – 16,3 %. Nors santykinai 0–15 metų amžiaus gyventojų skaičius Alytaus mieste didesnis nei apskrityje ir šalyje, tačiau pastebimas nuolatinis ir gana spartus 0–15 metų amžiaus gyventojų skaičiaus ir jų dalies bendrame miesto gyventojų skaičiuje mažėjimas.

4.3. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis Alytaus miesto savivaldybės didžiausią žemės fondo dalį sudarė užstatyta teritorija – 33,91 % bei miškai – 31,75 %.

4.4. 2009 m. pradžioje gyventojų tankumas Alytaus mieste buvo 1 687,6 gyventojai 1 km², Alytaus apskrityje – 32,3 gyventojai 1 km², Lietuvoje – 51,3 gyventojai 1 km². Didelį gyventojų tankumą lemia miesto vietovės pobūdis, kuriai būdinga didelė gyventojų koncentracija.

4.5. Alytaus miesto savivaldybė yra patogioje geografinėje vietoje, Lietuvos pietinėje dalyje. Alytaus miestas yra Dzūkijos etnografinio regiono, dar vadinamo Dainava, sostinė, pietų Lietuvos pramonės, verslo, švietimo ir kultūros centras. Savivaldybė yra viena iš penkių, sudarančių Alytaus apskritį. Alytaus miestas yra Alytaus apskrities centras. Savivaldybės teritorija ribojasi su Alytaus rajono savivaldybės teritorija. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkai, skverai, ežerai išsidėstę tarp gyvenamųjų rajonų, priemiestiniai želdiniai – vieni puikiausių Alytaus bruožų.                                                    5. Bendra informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius.

5.1. Vykdoma pramonės veikla, pagrindiniai aplinkos oro taršos teršalų (sieros dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis, ozonu) šaltiniai, jų išmetamas teršalų kiekis, numatomi esminiai pokyčiai programos įgyvendinimo laikotarpiu.

5.1.1. Alytus – Pietų Lietuvos pramonės centras su išvystyta pramonės infrastruktūra. Pagrindinės Alytaus pramonės šakos pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis: mašinų ir įrengimų gamyba, drabužių siuvimas, baldų, medienos ir medinių dirbinių gamyba. Alytaus mieste esančioms pramonės įmonėms tenka apie 80 % visos Alytaus apskrityje gaminamos ir parduodamos pramonės produkcijos. Pramonės teritorijos Alytaus mieste užima 13,5 % miesto teritorijos, t. y. 532,3 ha. Siekiant suaktyvinti pramoninę ir komercinę veiklą Alytuje, mieste sukurtos pramonės zonos.

5.1.2. Tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2004–2009 m. Alytaus mieste padidėjo 15,1 %. 2009 m. bendras išmestų teršalų kiekis sudarė 352,2 tonas, tuo tarpu 2004 m. bendras teršalų kiekis siekė 306,0 tonas. 2009 m. didžiausią teršalų dalį sudarė dujinės ir skystosios medžiagos – 283,48 tonos. Kietos medžiagos sudarė 68,751 toną.

Iš stacionarių šaltinių išmetamų medžiagų struktūra Alytaus mieste:

 

Metai

Bendras išmetamų medžiagų kiekis (t/metus)

Kietos medžiagos (%)

Sieros anhidridas

(%)

Azoto oksidai

(%)

Anglies monoksidas

(%)

2007

416,06

20,14

9,07

23,08

57,91

2008

352,65

23,56

0,13

27,39

57,62

2009

352,27

19,52

0,10

32,27

58,95

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys

Interneto tinklapis adresu http://oras.gamta.lt

 

Iš stacionarių šaltinių išsiskiriančių teršalų valymas Alytaus mieste 2009 m.:

Eil. Nr.

Teršalai

Išsiskyręs kiekis (t/m)

Faktiškai sugaudyta valymo įrenginiuose (t/m)

Išmesta į atmosferą (t/m)

1.

Sieros dioksidas (A)

(sieros anhidridas A))

0,261

-

0,261

2.

Sieros dioksidas (B)

(sieros anhidridas (B))

0,013

-

0,013

3.

Azoto oksidai (A)

83,341

-

83,341

4.

Azoto oksidai (B)

8,094

-

8,094

5.

Azoto oksidai (C)

0,052

-

0,052

6.

Benzolas (benzenas)

0,118

-

0,118

7.

Anglies (II) oksidas (A) (anglies monoksidas, smalkės)

128,621

-

128,621

8.

Anglies (II) oksidas (B) (anglies monoksidas, smalkės)

37,377

-

37,377

9.

Anglies (II) oksidas (C) (anglies monoksidas, smalkės)

1,137

-

1,137

10.

Kietosios dalelės (A)

28,9

20,982

7,918

11.

Kietosios dalelės (B)

680,793

650,08

30,713

12.

Kietosios dalelės (C)

12 911,053

12 881,034

30,019

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys

Panaudoti pažymėjimai:

(A) – teršalai, išsiskiriantys gaminant šiluminę ir elektros energiją (tai visų rūšių ir įvairios paskirties katilinių išmetami teršalai);

(B) – tai teršalai, išsiskiriantys gamybiniuose procesuose deginant organinį kurą (degimo krosnys, stiklo lydymo krosnys ir pan.);

(C) – tai teršalai, išsiskiriantys cheminių reakcijų metu.

 

5.1.3. Alytaus miestą lyginant su kitais didžiaisiais šalies miestais matyti, kad pagal į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekį vienam gyventojui Alytuje tarša yra viena iš mažiausių (2008 m. – 5,2 kg vienam gyventojui). Mažesnis kiekis teršalų vienam gyventojui teko tik Šiauliuose (5,1 kg). Tai keturis kartus mažiau nei vidutiniškai šalyje ir 1,4 karto mažiau nei Alytaus apskrityje. Analizuojamas rodiklis Alytaus mieste iki 2006 m. didėjo, vėliau pradėjo mažėti. Analogiška situacija pastebima ir Alytaus apskrityje. Tuo tarpu šalyje šis rodiklis kasmet mažėjo. 2008 m. vienam kvadratiniam kilometrui Alytaus mieste teko 8 818 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų. Pagal šį rodiklį Alytaus miestas 36,1 karto viršijo Alytaus apskrities ir 8 kartus šalies vidurkį. Lyginant Alytaus miestą su kitais didžiaisiais šalies miestais matyti, kad pagal vienam kvadratiniam kilometrui tenkančių teršalų kiekį (kg), Alytuje šis rodiklis yra mažesnis nei Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, tačiau didesnis nei Vilniuje ir Šiauliuose.

5.1.4. Tarša į aplinkos orą patenka iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių.

Metai

Teršalų kiekis iš stacionarių taršos šaltinių (tūkst. t/m)

Teršalų kiekis iš mobilių taršos šaltinių (tūkst. t/m)

2007

419 t

615 t

2008

357 t

1 262 t

2009

352 t

neapskaityta

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenys

 

Didžiausi aplinkos oro iš stacionarių taršos šaltinių teršėjai buvo UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, UAB „Granul Invest“ ir UAB „Stora- Enso Timber“. Jų išmetama tarša sudarė 58% visos stacionarios oro taršos. Mobilios taršos didžiausi teršėjai – UAB „Alkesta“ ir AB „Alita“.

5.1.5. Vykdant programą numatyta planuoti ūkinę veiklą užtikrinant, kad nebus viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenkčiai bei nebus naudojamos teritorijos, kuriose dėl natūralių ar dirbtinių sąlygų teršalai sunkiau išsisklaido. Labai svarbu, statant ar rekonstruojant naujus ūkinės veiklos objektus, kurie gali tapti aplinkos oro taršos šaltiniu, parinkti geriausius prieinamus gamybos būdus. Taikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo sistemą būtina nustatyti priemones oro taršai mažinti taikant naujausias, mažai taršias technologijas. Miesto įmonėse bus diegiama aplinkos apsaugos vadybos sistema, padėsianti efektyviau stebėti, kontroliuoti ir vertinti aplinkosaugos rodiklius ir nuolatos juos gerinti.

5.2. Aprūpinimo šiluma sistema ir numatomi esminiai jos pokyčiai programos įgyvendinimo laikotarpiu.

5.2.1. Alytaus mieste yra 368 vnt. viešosios paskirties pastatų, kurie 2005 metais sunaudojo 34 tūkst. MWh šilumos energijos, 2006 – 37 tūkst. MWh, 2007 – 33 tūkst. MWh, 2008 – 31 tūkst. MWh. Alytaus miesto savivaldybės pavaldumo švietimo įstaigoms, atsižvelgiant į įgyvendintas energijos taupymo priemones pradedant 2005 metais, kiekvieniems kalendoriniams metams tvirtinamos metinės energijos vartojimo normos. Pagal patvirtintas normas analizuojamas objektuose įgyvendintų energijos taupymo priemonių efektyvumas.

5.2.2. Alytaus mieste šiuo metu yra 596 daugiabučiai namai. Informacijos apie šilumos sunaudojimą bei kokias kuro rūšis naudoja 3 018 individualūs gyvenamieji namai, Alytaus miesto savivaldybė neturi ir informacijos nekaupia. Alytaus mieste daugiabučiai gyvenamieji namai 2005 metais sunaudojo 175 tūkst. MWh šilumos energijos, 2006 m. – 181 tūkst. MWh, 2007 m. – 166 tūkst. MWh, 2008 m. –156 tūkst. MWh.

5.2.3. Pramonės įmonės šilumos energiją gamina savo katilinėse. Centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo rodikliai sudarė: 2005 m. – 50 tūkst. MWh šilumos energijos, 2006 m. – 54 tūkst. MWh, 2007 m. – tūkst. MWh. Nuo 2008 metų Alytaus mieste pramonės objektai centralizuotai tiekiamos šilumos nevartoja.

5.2.4. Alytaus miesto 193 kitos paskirties objektai (prekybos įmonės, paslaugų objektai, biurai) centralizuotai tiekiamos šilumos energijos 2005 m. suvartojo 15 tūkst. MWh, 2006 m. – 17 tūkst. MWh, 2007 m. –15 tūkst. MWh, 2008 m. – 15 tūkst. MWh.

5.2.5. Alytaus miesto elektros energijos vartotojų (pramonės objektai, daugiabučių ir individualių namų gyventojai, viešieji pastatai, kiti vartotojai) duomenys: 2006 metais 24 335 vartotojai suvartojo 188,4 mln. kWh elektros energijos, 2007 m. 24 504 vartotojai – 170,5 mln. kWh, 2008 m. 24 681 vartotojai suvartojo 166,9 mln. kWh elektros energijos.

5.2.6. Alytaus mieste vartotojai sunaudojo gamtinių dujų 2006 metais: daugiabučiai gyvenamieji namai – 1,618 tūkst. m3, pramonės įmonės – 9,959 tūkst. m3, viešosios paskirties objektai – 108 tūkst. m3, kitos paskirties objektai – 969 tūkst. m3; 2007 metais: daugiabučiai gyvenamieji namai – 1,347 tūkst. m3, pramonės įmonės – 8,602 tūkst. m3, viešosios paskirties objektai – 94 tūkst. m3, kitos paskirties objektai – 1,140 tūkst. m3; 2008 metais: daugiabučiai gyvenamieji namai – 1,371 tūkst. m3, pramonės įmonės – 7,119 tūkst. m3, viešosios paskirties objektai – 118 tūkst. m3, kitos paskirties objektai – 975 tūkst. m3.

5.2.7. Atsižvelgiant į tai, kad išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai ateičiai yra griežtai reglamentuoti, įgyvendinat programą, būtina maksimaliai didinti išmetamų teršalų valymą bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

5.2.8. Būtina tikslinti Alytaus miesto šilumos ūkio specialųjį planą, numatant perspektyvinius tikslus Alytaus mieste panaudoti šilumos energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vengti naujų taršos šaltinių miesto jautriose vietose atsiradimo, leidžiant gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.

5.2.9. Šiuolaikiškų aplinkai palankių gamybos technologijų diegimas sudarys galimybes mažinti pagrindinių teršalų patekimą į aplinką.

5.2.10. UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ numato biomasės kogeneracinės elektrinės statybą Alytaus rajoninėje katilinėje, t. y.: biokuro katilo, garo turbinos, kondensacinio ekonomaizerio bei kietųjų dalelių valymo įrangos statyba. Pastatyta biomasės kogeneracinė elektrinė CO2 išmetimus sumažins apie 40 %.

5.2.11. Siekiant įgyvendinti 2010 m. Europos Komisijos patvirtinos naujosios Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvos reikalavimus, 2017 m. numatytas Alytaus rajoninės katilinės katilų, kūrenamų gamtinėmis dujomis ir mazutu, rekonstravimas, įdiegiant sieros dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų valymo įrangą.

5.3. Susisiekimo sistema ir numatomi esminiai jos pokyčiai programos įgyvendinimo laikotarpiu.

5.3.1. Alytaus miestas išsiskiria patogia geografine ir logistine padėtimi bei gerai išvystytu kelių tinklu. Miestas yra svarbus transporto mazgas. Alytus nuo didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kuriuose yra tarptautiniai oro uostai – nutolęs iki 100 km atstumu, be to, netoli kaimyninės šalys: Lenkija (55 km), Baltarusija (65 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (100 km). Tik už 64 km yra tarptautinis greitkelis „Via baltica“, už 69 km automagistralė Vilnius – Kaunas – Klaipėda, per miestą eina keliai Kaunas – Gardinas (į Baltarusiją), Vilnius – Varšuva (į Lenkiją), trumpiausias kelias iš Kaliningrado srities į Baltarusiją. Kokybiški ir nuolat rekonstruojami krašto keliai užtikrina patogų susisiekimą.

5.3.2. Alytaus miesto gatvės yra patenkinamos būklės. Alytaus miesto kelių ir gatvių ilgis – 146 km, iš jų – 127 km gatvių yra su danga (85 km – su patobulinta danga, 42 km – su žvyro danga, likę – grunto keliai). Kelių su patobulinta danga dalis Alytaus miesto savivaldybėje (58,2 %) 2008 m. pabaigoje buvo ženkliai didesnė nei vidutiniškai Alytaus apskrityje (14,1 %) ir Lietuvoje (16,8 %). Alytaus mieste veikia dvi visuomeninio transporto rūšys – mikroautobusai ir taksi. Didžiausia savivaldybėje veikianti keleivių pervežimo įmonė – UAB „Kautra“, užtikrinanti reguliarų susisiekimą tarptautiniais, tarpmiestiniais ir priemiestiniais maršrutais. Mieste veikia naujai pastatyta šiuolaikiška autobusų stotis, automobilių, autobusų ir mikroautobusų, limuzinų nuomos, taksi paslaugas teikiančios įmonės, įkurtos automobilių gamintojų atstovybės. 2008 m. Alytuje buvo 39 414 kelių transporto priemonės. Didžiąją jų dalį sudarė lengvieji automobiliai (86,7 %), taip pat krovininiai automobiliai (7,5 %). Kitų rūšių transporto priemonės sudarė nežymią dalį bendrame kelių transporto priemonių skaičiuje. 2008 m. pabaigoje Alytuje buvo 32 211 individualių lengvųjų automobilių. Šis skaičius nuo 2004 m. išaugo 10,0 %. Tūkstančiui gyventojų Alytaus miesto savivaldybėje teko 477 automobiliai ir tai buvo daugiau nei vidutiniškai Alytaus apskrityje (462) ir Lietuvoje (453). 2004 – 2008 metų laikotarpiu savivaldybėje, nors ir mažesnė kaip apskrityje bei visoje Lietuvoje, buvo stebima individualių lengvųjų automobilių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičiaus augimo tendencija. Nagrinėjamu laikotarpiu Alytuje automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų išaugo 13,8 %, tuo tarpu Alytaus apskrityje – 29,8 %, Lietuvoje – 28,0 %.

5.3.3. Alytus Nemunu jungiasi su Klaipėdos jūrų uostu (294 km). Šiuo metu nei keleivinė, nei krovininė laivyba nevyksta. Mieste įrengta stacionari pramoginių ir turistinių laivų prieplauka, sudarytos palankios sąlygos plėtoti pramoginę laivybą ir vandens turizmą.

5.3.4. Iš Alytaus miesto per Marijampolę į Kazlų Rūdą yra nutiestas geležinkelis. Patogus susisiekimas su Šeštokų geležinkelio stotimi (36 km), sudarytos palankios sąlygos gabenti krovinius geležinkelio transportu į Vakarų Europą, taip pat galima susisiekti su būsimąja geležinkelio magistrale „Rail baltica“. Ilgus metus iki praėjusio amžiaus pabaigos geležinkelio linija ėjo net per patį miestą, tačiau gyventojų patogumui šios geležinkelio atšakos buvo atsisakyta. Alytaus geležinkelio stotis yra pačiame miesto pakraštyje. Dėl mažo keleivių srauto nuo 2001 m. gegužės mėn. nutrauktas keleivių vežimas geležinkeliu.

5.3.5. Alytaus mieste yra nedidelis aerouostas, jis naudojamas sportiniams tikslams. Aerouoste įsikūręs aeroklubas. Čia siūlomos įvairios paslaugos turistams.

5.3.6. Alytaus miesto gatvės spinduliais šakojasi iš vieno centro. Miestui plečiantis gatvės rekonstruojamos ir plečiamos abipus Nemuno upės, atnaujinamas gatvių apšvietimas. Alytaus miesto gatvės yra patenkinamos būklės. Didžiausias transporto srautas tenka Naujosios, A. Jonyno, A. Juozapavičiaus, Ulonų, Kalniškės, Punsko gatvėms. Jos nuolat remontuojamos. Artimiausiu metu siekiant padidinti eismo saugumą numatoma keletą sankryžų rekonstruoti į žiedines. Per Nemuno upę statomas naujas tiltas su miesto šiaurine apylanka.

5.3.7. Didelės oro taršos problemos kyla dėl nepakankamo viešojo transporto išvystymo ir pastoviai augančio individualių transporto priemonių skaičiaus. Siekiant, kad sėkmingai būtų sprendžiamos miestų oro taršos, energetinio efektyvumo ir transporto saugumo problemos, būtina skatinti visuomeninio transporto plėtrą. Alytaus mieste yra 11 viešojo transporto maršrutų, kuriais kursuoja 54 vnt. mikroautobusų. Mikroautobusų parkas atnaujintas, visuose sumontuoti „Euro 3“ tipo mašinų varikliai. Ateityje nuatoma, kad transporto priemonės turės atitikti „Euro 5“ standartus. Transporto grūstims sumažinti mieste 2009 metais diegiama mikroautobusų kontrolės programinė sistema „Pikas“ kuri leis sumažinti maršrutinių autobusų grūstis Alytaus mieste piko valandomis. Tai leis sumažinti degalų sunaudojimą ir sumažins oro taršą mieste.

5.3.8. Būtina taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus žaliųjų pirkimų reikalavimus vykdant naujų transporto priemonių ar transporto paslaugų pirkimus. Perkant mažai taršias transporto priemones, transporto paslaugas mažiau taršiomis transporto priemonėmis ar mažiau taršų kurą ir degalus bus sumažintas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis.

5.3.9. Iki šiol Lietuvoje, ypač miestuose, labai mažai naudojamas bevariklis transportas ir visų pirma dviračiai, labai silpnai išvystyta šio transporto infrastruktūra. Kaip rodo ES šalių senbuvių patirtis, didelį indėlį mažinant miestų oro taršą, taupant energiją ir optimizuojant transporto srautus gali įnešti būtent bevariklio transporto platesnis naudojimas. Bevariklio transporto infrastruktūros kūrimas ir plėtra turėtų būti traktuojama kaip svarbus veiksnys, galintis prisidėti ne tik prie miesto oro kokybės gerinimo, bet ir prie bendros transporto sistemos tobulinimo.

5.4. Kiti veiksniai (reljefas, klimato sąlygos, tarša iš kitų regionų ir kt.).

5.4.1. Oro kokybė miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijos bei nuo meterologinės sklaidos. Didžiuosiuose miestuose palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, gūbriai, mažo gradiento atmosferos slėgio laukai. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, žiemą paprastai smarkiai atšąla, vasarą vyrauja karštis. Didelė oro drėgmė, esant silpnam vėjui – rūkas, dulksna – taip pat sąlygoja didesnį oro užterštumą. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo stambaus taršos šaltinio link miesto. Žiemą nemažą įtaką užterštumui turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą.

5.4.2. Atmosferos užterštumas sieros ir azoto junginiais siejamas su rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesais gamtinėse ekosistemose ir bendru oro užterštumu. Atmosferos užterštumo lygį virš Lietuvos lemia ne tik šių teršalų emisijos iš vietinių taršos šaltinių, bet kartu su oro masių judėjimu susijusios teršalų pernašos iš Vakarų Europos ir Skandinavijos.

5.4.3. Lietuvoje foninis atmosferos užterštumas matuojamas Aukštaitijos, Žemaitijos ir Preilos integruoto monitoringo stotyse nuo 1994 m. Šiose stotyse stebima ozono, sieros ir azoto oksidų, sulfatų, sunkiųjų metalų, nitratų ir amonio, į Lietuvą intensyviausiai pakliūnančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore, taip pat stebima kritulių cheminė sudėtis. Surinkti duomenys rodo, kad sąlyginai didesni teršalų kiekiai atmosferos ore yra fiksuojami Preilos stotyje – tai siejama su vyraujančiais oro masių srautais, atnešančiais teršalus iš kitų Europos šalių. Tačiau bendras foninis oro užterštumas išlieka nedidelis.

6. Informacija apie teritorijos, kuriai rengiama programa, aplinkos oro teršalais (sieros dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis, ozonu) lygio vertinimą, užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas.

6.1. Aplinkosaugos politikos prioritetai aplinkos oro būklės stebėjimo srityje neatsiejami nuo darnios raidos prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato pokyčių ir jų padarinių švelninimo. Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. Oro kokybei vertinti Lietuvos teritorija pagal nustatytus kriterijus suskirstyta į aglomeracijas (Vilniaus ir Kauno) ir zonas (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). 2009 m. aplinkos oro kokybės monitoringo tinklą sudarė 14 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių, įrengtų didžiuosiuose šalies miestuose, pramonės centruose ir 3 kaimo vietovėse, nepertraukiamai matuojančių azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno, tolueno koncentraciją, meteorologinius parametrus. Pusiau automatiniu būdu matuojama bendrųjų dulkių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, metalų koncentracija pažemio oro sluoksnyje.

6.2. Siekiant įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą, ES direktyvose numatyta aplinkos oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu naudoti kaip papildomą oro kokybės vertinimo metodą. Nors šis metodas pasižymi mažesniu tikslumu, negu matavimai, tačiau pasinaudojant turimais teršalų išmetimų ir meteorologinių parametrų duomenimis, galima apskaičiuoti teršalų erdvinį pasiskirstymą tose teritorijose, kuriose matuoti nėra galimybių. Aplinkos apsaugos agentūra matematinio modeliavimo būdu vertina oro kokybę Alytaus mieste bei kas metai sudaro sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2), kietųjų dalelių (KD10) ir anglies monoksido (CO) koncentracijų pasiskirstymo žemėlapius (duomenys skelbiami interneto tinklalapio http://gamta.lt skyriuje Oras).

6.3. Alytaus mieste nevykdomas nuolatinis automatizuotas oro kokybės stebėjimas. Mieste nėra stacionarių oro stebėjimo stočių, todėl nežinoma oro kokybė atskirose miesto dalyse. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius atlieka kontrolinius teršiančių emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimus.

6.4. 2004–2005 metais Alytaus mieste buvo vykdyta Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais programa, kuri yra bendros Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 2003, Nr. 103-4618), dalis, į kurios vykdymą buvo įtraukti miestų ir rajonų savivaldybės, regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūra. Pasyvūs sorbentai Alytuje buvo išdėstyti 3 miesto vietose: labiausiai užterštoje teritorijoje Pramonės rajone, šalia buvusios AB „Alytaus tekstilė“ ir AB „Snaigė“; intensyvaus eismo Naujosios, Jotvingių, Tvirtovės ir Rūtų gatvių sankirtoje ir tankiai apgyvendintame miesto mikrorajone tarp Likiškėlių ir Jurgiškių gatvių. Sieros dioksido, azoto dioksido, ozono ir lakiųjų organinių junginių tyrimai pasyviais sorbentais buvo atliekami pereinamuoju (rudens sezono), šaltuoju (žiemos sezono), šiltuoju (vasaros sezono) metų laikotarpiais. Pasyviųjų sorbentų tyrimų rezultatai parodė, kad oro kokybė 2004–2005 metais Alytuje buvo gera, tirtų priemaišų koncentracija neviršijo joms nustatytų normų

6.5. 2008–2009 metais pagal Alytaus miesto savivaldybės parengtą programą buvo atlikti Alytaus miesto šiaurinio pramonės rajono aplinkos oro kokybės tyrimai, t. y. šiltuoju (vasaros), pereinamuoju (rudens) bei šaltuoju (žiemos) sezonų metu įvertintos azoto dioksido bei lakiųjų organinių junginių (benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksileno, stireno) vidutinė koncentracija 6 pramonės rajone parinktuose taškuose. Teršalų (išskyrus stireno AB „Kauno grūdai“ teritorijoje) koncentracija Alytaus miesto šiaurinio pramonės rajono aplinkos ore 2008–2009 metais buvo nedidelė ir neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų bei buvo mažesnė už vertinimo ribą. Dėl potencialaus oro užterštumo pavojaus minėtoje AB „Kauno grūdai“ tyrimo vietoje buvo rekomenduojama apsvarstyti galimybę periodiškai vykdyti oro kokybės monitoringą priklausomai nuo aplinkinių pramonės įmonių aktyvumo. Taupant lėšas, be to, Aplinkos apsaugos agentūra Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis planuoja vykdyti projektą „Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius“ (kurio metu visoje šalies teritorijoje, tarp jų ir Alytaus mieste, numatoma atlikti azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimus), periodiškas oro kokybės monitoringas nebuvo vykdomas.

7. Informacija apie iki programos rengimo taikytas aplinkos oro taršos teršalais (sieros dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis, ozonu) mažinimo priemones (vietos, regionines, nacionalines ir (ar) tarptautines), jų poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui.

7.1. Oro kokybės apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Nesant gerai įrengtų ir patogių apvažiuojamųjų automobilių kelių, gatvių, didėja autotransporto neigiamas poveikis Alytaus miesto centrinės dalies aplinkai. Kita vertus, nors transportas ir yra pagrindinis teršėjas, pastaruoju metu mažėja ir transporto tarša arba ji tampa ne tokia pavojinga. Nebenaudojamas šviningas benzinas, didėja suskystintų dujų naudojimas. Modernėjant transporto priemonėms sunaudojama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka. Didėjant asfaltuotų gatvių ilgiui, mažėja oro tarša kietosiomis dalelėmis (dulkėmis). Oro tarša mažėja ir dėl mažėjančių pramonės gamybos apimčių bei įmonėse įdiegtų aplinkos apsaugos priemonių.

 

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas

Teršalų kiekis tūkst. t/m

Pastabos

2007 m.

2008 m.

2009 m.

1.

UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“

 

560,806

(10,928 Alyčio k.)

83306 (šilt.duj.)

95309 (šilt.d.)

 

2.

UAB „Granul Invest“

283,837

 

 

Įdiegta aplinkos oro taršos mažinimo kietomis dalelėmis priemonė kuro gamyboje, pastačius ciklonus prie pjuvenų malūno ir prie sausų pjuvenų transportavimo į sandėlį, sumažino taršą kietomis dalelėmis – 3,2 t/m

3.

UAB „Stora-Enso Timber“

 

69,652

109,077

Kietųjų dalelių taršai sumažinti įrengtas ciklonas, katilinėje įrengtas valymo įrenginys „Finn-Cleaner“ 2x7x10/140 kietosioms dalelėms valyti

4.

UAB „Geruvila“

3,664

3,664

3,664

 

5.

AB „Kauno grūdai“

 

 

22,787

Kiekvienas teršiantis įrenginys turi ciklonų grupę, kietoms dalelėms sulaikyti

6.

AB „Snaigė“

34,053

41,301

 

Sudaryta sutartis su V. Maslinskio įmone „Ekolaboratorija“ oro taršai nuolat matuoti.

7.

Įmonių grupė „Alita“, AB

46,904

3963 š.d.

3962 š.d.

2010 m. birželio 8 d. įgyvendino 6,9 mln. litų vertės projektą – „Didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statyba“. Planuoja sutaupyti 480,0 tūkst. Lt/m gaminant šilumos energiją, išmesti į aplinkos orą mažiau teršalų: anglies monoksido (A) – 2,5 t/m, azoto oksidų (A) -1,0 t/m.

8.

UAB „Svenheim“

16,976

 

 

Aplinkos orui valyti (kietosioms dalelėms) pastatytas ciklonas

9.

UAB „Parama“

 

 

 

Buvo vykdomas transporto priemonių ir kelių statybos mechanizmų parko atnaujinimas, nupirkti sunkvežimiai bei mechanizmai atitiko EURO-3 arba EURO- 4 reikalavimus, tai leido stipriai sumažinti išmetamų teršalų į atmosferą kiekį. Investicijos siekė apie 3 mln. Lt.

10.

UAB „Veimutė“

 

2,067

2,067

 

Įrengtas ciklonas kietosioms dalelėms valyti

11.

AB „Stalių gaminiai“

2,639

2,639

 

Įrengtas ciklonas ir du filtrai kietosioms dalelėms valyti

12.

UAB „Elmanas“

 

1,575

 

Įrengtas pelenų gaudytuvas kietosioms dalelėms valyti

13.

AB mašinų gamykla „Astra

 

6,645

34,8063

Įrengta 4 ciklonai, 3 hidrofiltrai, 3 medžiaginiai filtrai su filtravimo medžiaga, 2 kietųjų dalelių filtrai, 1 dvipakopė oro valymo sistema kietosioms dalelėms valyti, pastoviai vykdomas oro taršos monitoringas

14.

UAB „Lisiplast“

5,444

5,444

 

Įrengti 3 ciklonai kietosioms dalelėms, 1 savadarbis filtras stirenui valyti

15.

UAB „Alseka“

 

 

10,3246 (2010 m.)

Įrengti 4 plaušiniai filtrai, 2 sauso valymo ciklonai, 1 ciklonas pelenų surinkimui. Pastoviai vykdomas oro taršos monitoringas

16.

AB „Gelžbetonis“

2,585

2,585

 

Įrengta 2 ciklonai,1 rankovinis filtras, pastoviai vykdomas oro taršos monitoringas

17.

M. Čyžienės individuali įmonė „Milčija“

 

 

 

Atnaujinamas automobilių parkas įsigyjant krovininius automobilius su EURO sertifikatais, kurių žymiai mažesnė taršos emisija į aplinką

18.

UAB „Lanksti linija“

10,412

 

 

Vykdo oro taršos monitoringą, 2011 m II ketv. planuoja įrengti 4 tūkst. Lt vertės šlifavimo dulkių vandeninį rinktuvą. Svarsto dažymo linijoje įrengti šilumos rekuperacijos ir aplinkos oro taršos mažinimo priemones (rekuperacijos projekto vertė apie 60 tūkst. Lt). Numatomas pirolizės krosnies perkėlimas į kitą pastatą, kamino rekonstrukcija, elektrostatinių valymo filtrų įrengimas krosnies kamine (projekto vertė apie 80 tūkst. Lt).

19.

UAB „Alytaus duona“

4,490

4,490

 

 

20.

UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ Alytaus gamykla

 

3,960

4,689

Nuolat vykdo oro taršos monitoringą

21.

UAB „Alkesta“

24,78013

 

 

Mažinti kietųjų dalelių taršai į aplinką pastatyti filtrai ir 2 ciklonai.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

8. Programos tikslas – numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus bei oro kokybės valdymo priemones siekiant užtikrinti, kad Alytaus miesto aplinkos oro užterštumas sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu neviršytų šiems teršalams nustatytos aplinkos oro kokybės normos, palaikyti ir toliau gerinti tinkamą aplinkos oro kokybę.

9. Programos uždaviniai:

9.1. Užtikrinti, kad Alytaus miesto oro kokybė būtų vertinama ir valdoma vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip kitose ES valstybėse narėse.

9.2. Riboti išmetamų į atmosferą teršalų kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuje.

9.3. Užtikrinti informacijos apie Alytaus miesto aplinkos oro kokybę viešumą ir prieinamumą visuomenei.

 

IV. SIEKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI

 

10. Įgyvendinus šios programos priemones, bus įgyvendinti energijos naudojimo veiksmingumo didinimo, motorinių transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimo, geriausių prieinamų gamybos būdų ir technologijų diegimo bei kiti aplinkos oro apsaugos projektai.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

11. Ši programa bus vertinama periodiškai po kiekvienų metų ir galutinai – ją baigus vykdyti pagal įgyvendinimo efektyvumo vertinimo kriterijus:

11.1. Išmetamų į atmosferą apskaitomų teršalų kiekis (t).

11.2. Aplinkos oro valymo įrenginių statyba (vnt.).

11.3. Ekologiškomis transporto priemonėmis atnaujintas pasenęs ir taršus visuomeninio transporto priemonių parkas (vnt.).

11.4. Modernizuota katilinių (vnt.).

11.5. Nuolat informuota visuomenė apie aplinkos užterštumo lygį.

         

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

 

12. Šios programos įgyvendinimo priemonės nurodytos jos įgyvendinimo priemonių plane.

13. Programos įgyvendinimą koordinuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma valdymo grupė šios programos operatyvinei kontrolei užtikrinti.

15. Programos įgyvendinimo stebėsena vykdoma pagal V skyriaus nustatytus vertinimo kriterijus, susijusius su nustatytais tikslais ir uždaviniais, leidžiančiais vertinti pasiektą pažangą.

16. Savivaldybės administracija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikia ataskaitas apie aplinkos oro kokybės valdymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą.

17. Remiantis valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, kai viršijamos nurodytos oro užterštumo vertės, tikslinama programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, numatant aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui sumažinti iki nustatytos užterštumo vertės ir toliau mažinti aplinkos oro užterštumo lygį.

18. Esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms arba kai yra viršijama nustatyta teršalų ribinė vertė, siektina vertė ar pavojaus slenkstis, savivaldybė imasi numatytų laikinųjų priemonių arba jei reikia, nenumatytų programoje priemonių, kad būtų sumažintas oro užterštumo lygis ar sutrumpinta jo viršijimo trukmė ir sumažintas pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai. Apie tokias priemones ir jų įgyvendinimą nustatyta tvarka informuojama visuomenė.

19. Jeigu kurio nors teršalo koncentracija viršija arba gali viršyti ribinę vertę arba pavojaus slenkstį dėl teršalų pernašos iš kitos valstybės Aplinkos ministerija bendradarbiauja ir konsultuojasi su atsakingomis kitos valstybės institucijomis.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Šiai programai įgyvendinti reikalingos lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Alytaus miesto savivaldybės biudžetą.

21. Už programos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą, kontrolę ir vertinimą atsakinga Alytaus miesto savivaldybės administracija.

______________

 

miesto aplinkos oro

kokybės valdymo programos

priedas

 

ALYTAUS MIESTO APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ PLANAS IKI 2017 METŲ

 

Prevencinės priemonės

Eil.

Nr.

Priemonė

Trumpas priemonės aprašymas, planuojamas poveikis aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti

Priemonės įvykdymo laikas

Atsakingi vykdytojai

Finansavimo šaltinis

 

Savivaldybės biudžeto lėšų poreikis (tūkst. Lt)

1

2

3

4

5

6

7

I. APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMAI

Tikslas numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus bei oro kokybės valdymo priemones siekiant užtikrinti, kad Alytaus miesto aplinkos ororo užterštumas neviršytų leistinų nurodytų užterštumo lygių, palaikyti ir toliau gerinti tinkamą aplinkos oro kokybę.

1. Uždavinys – užtikrinti, kad Alytaus miesto oro kokybė būtų vertinama ir valdoma vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip kitose ES valstybėse narėse.

Aplinkos oro kokybės stebėsena

1.1.

Atlikti automatizuotus oro kokybės tyrimus ir užtikrinti duomenų kokybę stacionariame taršos šaltinyje – degimo produktų išmetimo kamine, UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ Alytaus rajoninėje katilinėje, Pramonės g. 9, Alytuje.

Siekiant nuolatos kontroliuoti gamtinių dujų ir mazuto deginimo metu susidarančias teršalų koncentracijas, automatinės teršalų monitoringo sistemos (kuri atitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus bei yra metrologiškai įteisinta) pagalba atliekami anglies monoksido (CO) ir azoto oksidų (NOx) dviejų parų vidurkio koncentracijų matavimai.

Duomenys skelbiami interneto tinklapyje adresu:

http://online.dalkia.lt/ARAAD/OroTarsosMonitoringasAlytus.xls

 

Nuolat

UAB „Litesko“ filialio „Alytaus energija“

UAB „Litesko“ filialio „Alytaus energija“

1.2.

Atlikti kontrolinius teršiančių emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimus.

Atlikti stacionarių bei mobilių taršos šaltinių teršiančių medžiagų koncentracijų matavimus. Atliekant mobilių taršos šaltinių matavimus:

1. Patikrinti automobilius su Otto varikliais bei nustatyti anglies oksido (CO) bei angliavandenilių (CH) koncentracijas;

2. Patikrinti automobilius su dyzeliniais varikliais bei nustatyti dūmingumą.

Pagal sudarytą grafiką

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

1.3.

Matematinio modeliavimo būdu vertinti oro kokybę Alytaus mieste.

Sudaryti sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2), kietųjų dalelių (KD10) ir anglies monoksido (CO) koncentracijų pasiskirstymo Alytaus mieste žemėlapius.

Duomenys skelbiami interneto tinklapyje adresu:

http://gamta.lt skyriuje Oras.

 

Kas metai

Aplinkos apsaugos agentūra

Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos valstybinei oro monitoringo programai finansuoti

1.4.

Atlikti Alytaus miesto oro kokybės tyrimus naudojant difuzinius ėmiklius

Vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius“ atlikti azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijų matavimus naudojant difuzinius ėmiklius.

2011 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos

II. APLINKOS KOKYBĖS VALDYMAS

2. Uždavinys – riboti išmetamą į atmosferą teršalų kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuje.

Gatvių priežiūra

2.1.

Surinkti po žiemos sezono smėlį ir purvą, valyti nuo kelkraščių susikaupusias žemes

Žiemą gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu, po šaltojo metų sezono nutirpus sniegui būtina surinkti smėlį ir purvą, susikaupusį gatvėse

Kovo – balandžio mėn.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

190,4

2.2.

Valyti vakuuminiu būdu, susiurbiant kietąsias daleles, asfaltuotų su kelio bortais miesto gatvių važiuojamąsias dalis

Važiuojantys automobiliai pakelia važiuojamojoje gatvės dalyje esantį purvą

Gegužės-spalio mėnesiais

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

495,1

2.3.

Asfaltuoti Alytaus miesto gatvių dangas pagal patvirtintą miesto savivaldybės tarybos priemonių planą

Parengtas planas, kuriame numatytas žvyruotų gatvių asfaltavimas, darbų apimtys, terminai

2013 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir Statybos skyriai

Savivaldybės biudžetas

8 000,0

2.4.

Laistyti asfaltuotas ir žvyruotas gatves esant aukštai temperatūrai (daugiau nei 250 C).

Dėl to turėtų mažėti kelio dangos temperatūra, mažėja asfalto dervų išsiskyrimas į aplinką, mažiau pažeidžiama asfalto danga, mažėja dulkių kilimas į aplinką.

Šiltuoju sezono metu

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

200,0

Transporto srautų optimizavimas

2.5.

Šiaurinio miesto aplinkkelio su tiltu per Nemuną statyba

Sumažinti transporto srautus mieste bei mažinti aplinkos oro taršą

2011 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius

Valstybės lėšos, Savivaldybės biudžeto lėšos

4 000,0

2.6.

Naujosios gatvės antrosios eismo juostos nuo Tvirtovės gatvės iki Miklusėnų gatvės tiesimas

Didinti automobilių transporto srautų laidumą bei mažinti aplinkos oro taršą

2012 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius

ES struktūrinių fondų, Valstybės biudžeto, Savivaldybės biudžeto lėšos

4 000,0

2.7.

Žuvinto ir Likiškėlių gatvių sujungimas

Sutrumpinti susisiekimą tarp Vidzgirio mikrorajono, Pramonės, Putinų, Naujosios gatvių ir mažinti aplinkos oro taršą

2010 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius

ES struktūrinių fondų, Valstybės biudžeto, Savivaldybės biudžeto lėšos

1 005,0

2.8.

Transporto žiedo įrengimas Kauno ir Vilniaus gatvių sankirtoje

Padidinti automobilių transporto srautų laidumą sankryžoje bei mažinti aplinkos oro taršą

2011 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius

ES struktūrinių fondų, Valstybės biudžeto, Savivaldybės biudžeto lėšos

4 000,0

2.9.

Šalia kiekvieno objekto įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičių, atitinkantį projektuojamo objekto apimtį

Tvirtinant techninius projektus kiekvienam objektui reikalauti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, atitinkančio projektuojamo objekto apimtį

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius

 

_

_

2.10.

Įdiegti koordinuotą eismo valdymo sistemą

Suderinus šviesoforus pagrindinėse miesto gatvėse būtų padidintas eismo pralaidumas, mažėtų iš transporto priemonių išmetama tarša.

2015 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

200,0

2.11.

Mikroautobusų kontrolės programinės sistemos „Pikas“ įdiegimas

Įdiegta programinė sistema leis sumažinti maršrutinių autobusų grūstis Alytaus mieste piko valandomis, tai leis sumažinti degalų sunaudojimą bei oro taršą.

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžeto

ir vežėjų, teikiančių maršrutinio transporto paslaugą, lėšos

2.12.

Įrengti įspėjamuosius ženklus su greičio matuokliais

Šie prietaisai skirti transporto priemonių skaičiaus ir pravažiavimo greičio analizėms atlikti, įrengiant saugos kalnelius, nustatant gatvės atkarpos greitį ir pan. – tai daro tiesioginę įtaką transporto priemonių degalų sunaudojimui

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

50,0

2.13

Kreiptis į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad būtų sustiprintas Alytaus kelių policijos patruliavimas miesto teritorijoje

Dėl miesto gatvių statybų susidaro automobilių grūstis, todėl būtina reguliuoti automobilių judėjimą.

Nuolat, esant poreikiui

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

_

_

2.14.

Transporto priemonių švaros ir jų krovinių vežimo atitikimas eksploataciniams reikalavimams

Biraus krovinio vežimo ir automobilių švaros kontrolė

Nuolat

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

_

_

Transporto sistemos atnaujinimas

2.15.

Įmonių transporto priemonių bei kelių statybos mechanizmų atnaujinimas

Numatoma įmonių transporto priemones bei kelių statybos mechanizmus pakeisti naujais, atitinkančiais EURO 5 standartus

Nuolat

Miesto įmonės

Įmonių lėšos

 

_

2.16.

Miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimas

Transporto priemonės turi atitikti EURO 5 standartus. Vežėjai, teikiantys maršrutinio transporto paslaugą turi pateikti EURO 5 sertifikatą

2013 m.

Komunalinio ūkio skyrius, vežėjai, teikiantys maršrutinio transporto paslaugą

Vežėjų, teikiančių maršrutinio transporto paslaugą, lėšos

(vienam autobusui apie 170,0 tūkst. Lt)

 

2.17.

Taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus žaliųjų pirkimų reikalavimus vykdant naujų transporto priemonių ar transporto paslaugų pirkimus

Perkant mažai taršias transporto priemones, transporto paslaugas mažiau taršiomis transporto priemonėmis ar mažiau taršų kurą ir degalus bus sumažintas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius

Savivaldybės biudžeto lėšos

2.18.

Miesto viešojo transporto maršrutų plėtojimas

Pagerinti susisiekimą mieste viešuoju transportu. Bus galimybė žmonėms naudotis viešuoju transportu, sumažės asmeninių automobilių naudojimas, dėl to sumažės oro tarša.

Pagal poreikį (pvz., atsiradus naujam tiltui, pasikeitus gatvių tinklui ir pan.)

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

_

20,0

2.19.

Bevariklio transporto infrastruktūros plėtra ir priežiūra

Mažinti neigiamą transporto poveikį oro kokybei sudarant sąlygas ir skatinant visuomenę naudotis bemotoriu transportu, sudarys galimybes mažinti privačių automobilių naudojimą, mažins gatvių apkrovimą, transporto kamščius, oro taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, jungiančią Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto parku, iki Sporto gatvės; nuo Pliažo gatvės iki Sanatorijos miško; nuo Sanatorijos gatvės iki slidinėjimo trasų; nuo I Alytaus aikštės iki Alytaus piliakalnio; aplink Didžiosios Dailidės ežerą

2013 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų, Statybos, Komunalinio ūkio skyriai

Savivaldybės biudžeto, Valstybės, ES struktūrinių fondų lėšos

Infrastruktūros plėtra – 500,0

Priežiūra –100,0

Statybų kontrolė

2.20.

Planuoti ūkinę veiklą užtikrinant, kad nebus viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenkčiai ir nebus naudojamos teritorijos, kuriose dėl natūralių ar dirbtinių sąlygų teršalai sunkiau išsisklaido

Vykdyti priemonę, rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracija,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

_

_

2.21.

Geriausių prieinamų gamybos būdų parinkimas statant ar rekonstruojant naujus ūkinės veiklos objektus, kurie gali tapti aplinkos oro taršos šaltiniu

Reikalauti numatyti oro taršos mažinimo priemones techniniame projekte

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracija,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (tuo atveju, kai projektas derinamas su šia institucija)

 

 

2.22.

Statomų objektų kontrolė

Privalomai apsaugoti mieste statomus ir atnaujinamus objektus nuo dulkių (izoliuota dulkių sklaida), naudoti drėkinimo įrenginius

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

_

_

2.23.

Išvažiuojančių iš statybos aikštelių autotransporto priemonių kontrolė

Siekti, kad būtų plaunamos iš statybos aikštelių išvažiuojančių autotransporto priemonių padangos

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos ir Komunalinio ūkio skyriai

 

_

_

2.24.

Statybinių atliekų sutvarkymo kontrolė

Statybos projektuose privalo būti nurodyti būsimi susidarysiantys statybinių atliekų kiekiai, taip pat vykdant statybos darbus, pastačius objektą statinių priėmimo komisijai turi būti pateikti dokumentai dėl statybinių atliekų sutvarkymo

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracija,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

_

_

Žaliųjų plotų atkūrimas ir plėtra

2.25.

Žaliųjų plotų atkūrimo po žemės darbų kontrolė

Statybos objektus, kurių projektinėje dokumentacijoje nurodytas teritorijos želdinimas, statybos užbaigimo aktas surašomas tiktai tuomet, kai įvykdyti želdinimo darbai. Kai objektas priimamas naudoti želdinimui nepalankiu metu, šie darbai užbaigiami per artimiausią želdinimo sezoną.

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracija,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

_

_

2.26.

Miesto gatvių apželdinimas

Vykdyti miesto gatvių apželdinimą pagal patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos, Statybos, Komunalinio ūkio, Architektūros ir urbanistikos skyriai

Savivaldybės biudžeto, Alytaus miesto Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, ES struktūrinių fondų lėšos

100,0

Energijos išteklių taupymas

2.27.

Koreguoti Alytaus miesto šilumos ūkio specialųjį planą

Tikslinti Alytaus miesto šilumos ūkio specialųjį planą, numatant perspektyvinius tikslus Alytaus mieste panaudoti šilumos energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vengti naujų taršos šaltinių miesto jautriose vietose atsiradimo, leidžiant gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos

2012 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

120,0

2.28.

Individualiems namams šildyti naudojamo kuro kontrolė

Kontroliuoti, taikant administracinę atsakomybę, kad individualių gyvenamųjų namų rajonuose patalpoms šildyti nebūtų naudojamos atliekos ar kitas netinkamas kuras

Šildymo sezono metu

Alytaus miesto savivaldybės administracija,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

_

_

2.29.

Mažinti oro taršą taikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo sistemą

Alytaus miesto savivaldybei derinant paraiškas ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui išduodant įmonių veiklai vykdyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kontroliuoti, kad būtų nustatytos priemonės oro taršai mažinti taikant naujausias mažai taršias technologijas

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

_

_

2.30.

Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje

Biokuro katilo, garo turbinos, kondensacinio ekonomaizerio bei kietųjų dalelių valymo įrangos statyba. Biomasės kogeneracinė elektrinė CO2 išmetimus sumažins apie 40 %.

2012 m.

UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“

UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, ES struktūrinių fondų lėšos (87 mln. Lt)

_

2.31.

Energijos efektyvumo didinimas švietimo įstaigose ir atsinaujinančių energijos šaltinių propagavimas

Parengti galimybių studiją dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo; šiltinti 2 miesto mokyklų pastatus; 6 švietimo įstaigų pastatuose senas lemputes pakeisti energiją tausojančiomis; 5 mokyklose organizuoti efektyvios energetikos būrelius

2011 m.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyrius;

Gižycko pavietas (Lenkijos Respublika)

ES struktūrinių fondų, Valstybės biudžeto, Savivaldybės biudžeto lėšos

295,0

2.32.

Alytaus rajoninės katilinės katilų, kūrenamų gamtinėmis dujomis ir mazutu, rekonstravimas

 

2010 m. Europos Komisija patvirtino naująją Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) direktyvą, kuri nuo 2016 m. pakeis dabar galiojančius direktyvinius dokumentus, tarp jų ir 2001/80/EC direktyvą, reglamentuojančią teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normas. Naujoje TIPK direktyvoje numatoma dabar galiojančias teršalų koncentracijų normas pakeisti griežtesnėmis, atitinkančiomis geriausių prieinamų gamybos būdų galimybes.

Šiuo metu Alytaus RK išmetamų teršalų koncentracijos atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau po 2016 m. įsigaliojus naujiems teršalų normatyvams, katilinės N0x emisijos keliamų reikalavimų (100 mg/Nm3) neatitiks. Norint atitikti minėtos direktyvos nuostatas, būtina rekonstruoti Alytaus rajoninės katilinės katilus, kūrenamus gamtinėmis dujomis ir mazutu, įdiegti sieros dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų valymo įrangą.

2017 m.

UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“

UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ lėšos (44 mln. Lt)

_

2.33.

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos diegimas pagal ISO 14001:2005 standarto reikalavimus

Įmonėse diegiama aplinkos apsaugos vadybos sistema padėsianti efektyviau stebėti, kontroliuoti ir vertinti aplinkosauginius rodiklius ir nuolatos juos gerinti.

Nuolat

Miesto įmonės

Įmonių lėšos

_

2.34.

Didelio efektyvumo termofikacinės elektrinės statyba

Elektrinė padės bendrovei sutaupyti iki 40 proc. dujų šilumos gamybai bei išmes į aplinkos orą mažiau teršalų: anglies monoksido – 2,5 t per metus; azoto oksidų – 1,0 t per metus (gaminant šiluminę energiją)

2012

AB „Alita“

Įmonių grupės „Alita“, AB ir LVPA lėšos

(6 946,0 tūkst. Lt)

 _

III. INFORMACIJOS TEIKIMAS

3. Uždavinys – užtikrinti informacijos apie Alytaus miesto aplinkos oro kokybę viešumą ir prieinamumą visuomenei.

3.1.

Informuoti visuomenę apie aplinkos oro užterštumo lygius, apie teršalų poveikį sveikatai ir rekomenduojamas atsargumo priemones

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009-12-24 įsakymu Nr. D1-803/V-1065 patvirtintu Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašu, skelbti informaciją Alytaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.ams.lt, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto tinklalapyje www.alytausvsb.lt, žiniasklaidos priemonėse

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, Viešųjų ir užsienio ryšių skyriai,

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Savivaldybės biudžetas

1,0

3.2.

Informuoti individualių namų savininkus apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis ir jo poveikį sveikatai

Žiniasklaidos priemonėmis vykdyti švietėjišką veiklą prieš kūrenimo sezoną

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, Viešųjų ir užsienio ryšių skyriai,

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Savivaldybės biudžetas

0,2

3.3.

Informuoti visuomenę apie draudimus miesto teritorijoje deginti žolę, šakas, lapus, kitas atliekas konteineriuose ar kitose vietose bei vykdyti priemonės kontrolę, taikant administracinę atsakomybę

Žiniasklaidos priemonėmis vykdyti švietėjišką veiklą.

 

Nuolat

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, Viešųjų ir užsienio ryšių, Komunalinio ūkio skyriai,

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

Savivaldybės biudžetas

0,2

3.4.

Organizuoti renginius ir akcijas

Organizuoti renginius, skirtus Europos judriajai savaitei ir akciją „Diena be automobilio“

Kasmet nuo rugsėjo 12 iki 22 dienos

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir Sporto skyriai

Savivaldybės biudžetas

3,0

 

Laikinos priemonės (esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms arba kai yra viršijamos teršalų ribinė vertė, siektina vertė ar pavojaus slenkstis)

1.

Papildomai plauti gatves

Mažėja dulkių kilimas į aplinką

Kai iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos gaunama informacija apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba užfiksuojama, kad teršalų koncentracija viršija ribines užterštumo vertes ar pavojaus slenksčius

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

Savivaldybės biudžetas

10,0

(vienkartinis plovimas)

2.

Sustiprinti kontrolę, taikant administracinę atsakomybę, kaip stacionarių taršos šaltinių naudotojai įgyvendina parengtas aplinkos oro taršos mažinimo programas

Stacionaraus taršos šaltinio naudotojas, gavęs informaciją iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos apie susidariusias nepalankias teršalų išsiklaidymo sąlygas, privalo įgyvendinti aplinkos oro taršos mažinimo programą

Kai iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos gaunama informacija apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba užfiksuojama, kad teršalų koncentracija viršija ribines užterštumo vertes ar pavojaus slenksčius

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

_

_

3.

Priimti sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba, kai viršijamos užterštumo leistinos vertės, siūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektą dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo ar uždraudimo

Kai iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos gaunama informacija apie susidariusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas arba užfiksuojama, kad teršalų koncentracija viršija ribines užterštumo vertes ar pavojaus slenksčius

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius

_

_

4.

Teikti informaciją visuomenei apie galimą poveikį sveikatai ir jo mažinimo galimybes

Pateikti informaciją žiniasklaidos priemonėmis, Alytaus miesto savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje www.ams.lt

 

Kai užfiksuojama, kad teršalų koncentracija viršija ribines užterštumo vertes ar pavojaus slenksčius, arba, kai priimamas sprendimas dėl transporto ribojimo

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, Viešųjų ir užsienio ryšių skyriai.

Savivaldybės biudžetas

0,2

 

______________

 

 

Į pradžią